Vilnius, spalio 15 d. (ELTA). Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė stebisi socialdemokratų priekaištais, kad ministerijos vadovybėje atsiradus konservatyvesnių pažiūrų politikams, jie esą gali ignoruoti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl partnerystės įstatymo. Pasak jos, socdemai, pasikvietę į valdančiąją koaliciją, „valstiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovus, žinojo jų kritišką požiūrį į tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą.
„Teismų sprendimai, visų lygių teismų sprendimai yra tam, kad (juos – ELTA) vykdyti. Kaip įvykdyti? Tai yra jau kita klausimo dalis. Ir man atrodo, socialdemokratai neturėtų dabar klausimą taip kelti todėl, kad jie iš pat pradžių, pasikvietę Lietuvos valstiečių žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją į koaliciją, žinojo mūsų poziciją (dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės – ELTA). Dėl to yra gimęs priedas prie koalicinės sutarties, kur vertybiniais klausimais mūsų palaikymas, balsavimas, darbai nebus tokie, kokių norėtų socialdemokratai. Tos sąlygos jiems tiko. Man atrodo, mes labai aiškiai tą artikuliavome“, – LRT radijui trečiadienį dėstė R. Tamašunienė.
Ministrė teigė, kad jos pozicija dėl partnerystės klausimo nesikeičia – ji siūlytų imtis anksčiau Seimui teikto Artimo ryšio įstatymo projekto. Taip pat, pasak R. Tamašunienės, svarstant, kaip įgyvendinti KT nutarimą dėl partnerystės, galvojama ir apie potencialus Civilinio kodekso pakeitimus.
„Viena alternatyva yra šitas įstatymo projektas (Artimo ryšio įstatymas – ELTA) ir galimybė jį tobulinti. Taip pat galvojama, kad ir per Civilinio kodekso pataisas galėtume paieškoti to sprendimo“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Anot jos, nereikėtų atmesti, kad vienas ar kitas įstatymo projektas, siekiant įgyvendinti KT nutarimą dėl partnerystės, galėtų gimti ir parlamente.
„Ir Seimo nariai, ir Seimo komitetai turi teisėkūros teisę ir galbūt tie įstatymo projektai ateis kitokie, labiau liberalūs. (…) Koks bus jų turinys, aš negaliu pasakyti. Bet reikia pripažinti, kad ir socialdemokratai, ir liberalai meta dabar akmenį į Teisingumo ministeriją, bet per tiek laiko, per buvusias kadencijas visus ketverius metus, kur buvo dvi liberalios frakcijos valdžioje, nebuvo priimtas nei partnerystės įstatymas, nei kiti jiems svarbūs teisės aktais. Tai, pirmiausia, reikia prisiimti atsakomybę sau, nes nebuvo palaikymo“, – dėstė R. Tamašunienė.
Stebėjosi kritika viceministrei
R. Tamašunienė neslėpė nuostabos ir dėl priekaištų teisingumo viceministrei Kristinai Zamarytei-Sakavičienei, kuri pagarsėjo pasisakymais prieš vienalytes partnerystes.
Anot jos, dėl žmogaus religinių ar kitokių įsitikinimų neturėtų būti kvestionuojamos jo galimybės užimti vienokias ar kitokias pareigas.
„Man atrodo, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir Konstitucija garantuoja, kad žmogus gali (…) naudotis teise turėti įsitikinimus“, – aiškino ministrė.
R. Tamašunienė akcentavo, kad ministerija dirba komandoje, tad esą viceministrė savo darbe nesivadovaus vien asmeniniais įsitikinimais.
„Jos (K. Zamarytės-Sakavičienės – ELTA) komentaras buvo aiškus – mes dirbame komandoje, mes priimame bendrus sprendimus ir nėra, kad viceministras savo įsitikinimus bandys realizuoti per ministerijos darbą“, – dėstė LLRA-KŠS atstovė.
ELTA primena, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas abejoja, ar pasisakymais prieš vienalytes partnerystes pagarsėjusi K. Zamarytė-Sakavičienė yra tinkama eiti teisingumo viceministrės pareigas.
Pasak parlamentaro, kyla didžiulė abejonė, ar Teisingumo ministerija, kurioje dirba partnerystės priešininkė, parengs įstatymo projektą, kuriuo būtų įgyvendintas KT nutarimas dėl porų gyvenimo ne santuokoje.
TTK pirmininkas pabrėžė, kad premjerei Ingai Ruginienei teks reikalauti iš Teisingumo ministerijos, jog ši parengtų partnerystės įstatymo projektą.
Premjerė I. Ruginienė anksčiau pareiškė – jeigu Teisingumo ministerija nepateiks partnerystę reglamentuojančio įstatymo projekto, jis galėtų būti pateiktas Seimui kitu būdu.
Balandį KT nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
