Istorinės aplinkybės liudija, kad Kaunas yra vienintelis šalies miestas, galintis save vadinti tikrąja Kalėdų sostine. Sąsajos tarp Kalėdų senelio ir Kauno miesto – daugiau nei akivaizdžios ir neginčijamos. O tai pagrindžia ir socialinių tinklų vartotojų sumanymą šventinius miesto įvykius šiemet žymėti grotažyme #KaleduSostine.
Dar 1998 metais Kauno miesto globėju oficialiai paskelbtas šventasis Mikalojus ne be reikalo yra laikomas Kalėdų Senelio pirmtaku ar tiesiog prototipu. Graikijoje jo vardas yra Nikolaus, o štai kitose šalyse jis trumpinamas į Klaus (Claus). Taigi šventasis Mikalojus galėtų būti vadinamas tiesiog Santa Klausu.
Maža to, Kaune jau penkerius metus gyvuoja tradicija gruodžio pradžioje, minint šv. Mikalojaus dieną, visam šventiniam laikotarpiui miesto raktus perduoti būtent jo globėjui. Savo globėju jį paskelbę daug pasaulio miestų ir šalių, tačiau Lietuvoje tėra vienintelis toks – Kaunas. Kauno globėju anuomet jį patvirtino arkivyskupas, istorikai ir miesto meras. Tai liudija ir oficialūs įrašai Nyderlanduose įsikūrusiame Šventojo Mikalojaus centre.
Šv. Mikalojaus simboliai – Kalėdų dovanas reiškiantys trys rutuliai – puikuojasi tiek Kauno herbe, tiek ir reprezentacinėje vėliavoje bei mero antspaude.
Saugos šv. Mikalojaus skulptūrą
„Netgi senuosiuose dokumentuose, antspauduose yra pavaizduotas šventasis Mikalojus. Jo atvaizdai rasti ir senamiesčio pastatų, tarp jų ir miesto rotušės senoviniuose kokliuose. Kaune turime ir Švento Mikalojaus bažnyčią. Taigi visi faktai įrodo, kad Kaunas išties gali pagrįstai vadintis Lietuvos Kalėdų sostine“, – šypsosi Kauno Rotušės aikštės draugijos pirmininkas Kęstutis Ignatavičius.
Šv. Mikalojaus bažnyčioje visus metus saugoma jo skulptūra prieš Kalėdas kasmet iškilmingai atnešama į Kauno rotušę ir ten būna visą šventinį laikotarpį, taip simbolizuodama šv. Mikalojaus šeimininkavimą Kalėdų mieste. Dar viena svarbia iškilmių dalimi tapęs paties šv. Mikalojaus sveikinimas kauniečiams, sakomas iš pagrindinio rotušės balkono.
Šiemet šią 5 metus gyvuojančią teatrališką tradiciją ketinama kiek pakeisti. Pasak K. Ignatavičiaus, nuspręsta surinkti visas į senosios vaško krosnies ekspoziciją kauniečių bei turistų sumestas monetas, sukrauti į tris maišelius ir padovanoti visuomeninėms organizacijoms, pavyzdžiui, vaikų dienos centrams.
Greta visų argumentų K. Ignatavičius vardija ir eilę metų gražiausia išrinktą Kalėdų eglę, Kaune rengiamus „Gerumo kristalų“ apdovanojimus ir nuo pat 1990-ųjų kasmet vykstantį kalėdinį labdaros vakarą: „Ne be reikalo sakoma, kad Kalėdos – gerumo metas. Visos šios gerumo kupinos iniciatyvos renkant labdarą ir apdovanojant miesto žmones dar kartą patvirtina, kad tai gali vykti tik pačioje tikriausioje Kalėdų sostinėje.“
Legenda apie Mikalojų
Manoma, kad graikų kolonijoje Pataros mieste (dabartinėje Turkijos teritorijoje) gimęs Mikalojus augo pasiturinčioje krikščionių šeimoje, o anksti mirus tėvams, paveldėjo jų turtus ir paskyrė juos labdarai. Pasak legendos, jis išgirdo neturtingo vyriškio maldas ir padėjo ištekinti tris jo dukras.
Neturtingoje šeimoje kraičio neturinčioms merginoms grėsė likti netekėjusioms, tačiau Mikalojus sudėjo savo auksines monetas į maišelį ir Kūčių vakarą užlipęs ant stogo įmetė pro kaminą vidun. Pataikė į vyriausios sesers kojinę, pakabintą džiūti prie židinio. Šeima apsidžiaugė ir netrukus vyriausia duktė ištekėjo, o kitąmet tokia pati sėkmė aplankė ir viduriniąją. Galiausiai šeimos tėvas panoro sužinoti, kas tas geradaris. Patykojęs jis pamatė, kad nepasiturintiems gelbsti ir dovanas slapčia neša būtent šv. Mikalojus.
