Šventės turėtų asocijuotis su jaukumu, o ne rūpesčiais. Mintis su vaikais padengti švenčių stalą super tėčio vardą pelniusiam Simonui Urbonui atrodo kaip dar viena galimybė prasmingai praleisti laiką su šeima. O tam, kad vaišės nesukeltų negalavimų – medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė, sveikesnės mitybos konsultantė Edita Gavelienė pataria, kaip ir kokius patiekalus derinti, kad išlaikytume balansą.
Socialiniuose tinkluose aktyviai už kūrybišką tėvystę pasisakantis tėtis S. Urbonas savo veikla stengiasi ir kitus įkvėpti, skirti daugiau laiko šeimai, rūpintis ne tik bendru laisvalaikiu, bet ir sveikesne mityba. O tam geriausias pavyzdys – patys tėvai. Todėl kartais maža kūrybiška veikla kartu gali tapti puikia priemone suburti artimuosius.
„Prieššventinis laikotarpis toks intensyvus, kad tą akimirką, kai virtuvėje kunkuliuoja puodai, lėkštės neranda vietos ant stalo – labai norisi stabtelėjimo. Mintis padekoruoti ir paruošti švenčių stalą su vaikais ne tik padeda sumažinti rūpesčių mamai, bet ir drauge leistis į naują nuotykį“, – šypsodamasis sako tėtis S. Urbonas.
Pasak S. Urbono, vaikai mato dalykus kur kas plačiau, laisviau nei daugelis suaugusiųjų, tad ir švenčių stalas pagal jų įsivaizdavimą gali tapti daug smagesnis, laužant standartus. O nusistovėjusių nuostatų netrūksta ir suaugusių gyvenime: „Nors neretai susilaukiu nuostabos, kad imuosi ne visada tėčiams būdingos veiklos, tuo iš dalies noriu keisti manymą, ką turėtų daryti tėtis, o ką mama.
Vaikas, matydamas, kaip tėtis dengia stalą, kaip tai daro mama, tiesiog suvokia, kad jie abu tai gali, kad jiems abiems tai svarbu. O dar svarbiau – vaikas mato tuos proceso skirtumus ir tai padeda jam suvokti, kad mama su tėčiu dalykus daro skirtingai, bet nesiskirstydami pagal moteriškus ar vyriškus darbus. Pasaulis jau ne kartą įrodė, kad stereotipai griaunami ir įsivaizduojamus moteriškus darbus net geriau gali atlikti vyrai ir atvirkščiai. Todėl net ir stalo padengimas drauge su vaikais – puikus būdas keisti požiūrį.“
Stalo padengimas – lyg edukacija
Didžiąją dalį veiklos skiriantis darbui su vaikais, jaunasis tėtis sutinka, kad ruošiant stalą kartu, vaikai labiau vertina įdėtą laiką, mamos ar tėčio pastangas, nes suruošti švenčių stalą yra tikrai sunkus, komandinis darbas. Anot Simono, kaip ir kiekvienai komandai reikia laiko, kad susižaistų, o susižaidus – tai tampa ne tik pagalba tėvams, bet ir prasminga veikla.
„Šio proceso dovana – kuriamos tradicijos pabūti, nuveikti dalykus drauge. Tikėtina, kad vaikai dengdami stalą šventėms tokią tradiciją nusineš ir į savo šeimas ateityje. Renkantis servetėles ar dėliojant lėkštes ant stalo, vaikai gali išmokti jaukių, šeimyniškų įgūdžių. Suprasti, kad prie stalo sės drauge su savo broliu, sese. Mamai ar tėčiui padėta lėkštė gali reikšti tiek pat, kiek apsikabinimas. Juk intencija labai panaši – tai dėkingumo, dalinimosi, vertinimo tai, kas aplink išraiška, kuri moko galvoti apie kažką daugiau nei tik gražias ir saldžias dovanėles“, – svarsto S. Urbonas.
Šventinio stalo balansas
Sveikesnė vaikų mityba Simonui ypač aktuali ne tik kasdien, bet ir šventiniu laikotarpiu, kai saldžių pagundų aplink tiek daug. Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės, sveikesnės mitybos konsultantės E. Gavelienės, galvoti apie maisto balansą per šventes – sudėtinga. Todėl gydytoja dalinasi patarimais, kurie padės lengviau suderinti maistą tarpusavyje ir neapsunkti.
„Pirmiausia reikėtų apgalvoti patiekalus, kuriuos valgysite. Šventiniam stalui, prie kurio sėsis vaikai, nors jau ir ragaujantys maistą „nuo tėvų stalo“, rinksis jiems pažįstamą maistą, maistą, kuris „gražiai“, „linksmai“ atrodo. O tėvai jiems siūlydami maistą rūpinsis, kad jis būtų kuo maistingesnis, kuo saugesnis. Todėl šiuo atveju jaunai penkių asmenų šeimai su iki mokyklinio amžiaus vaikais rekomenduoju pagal jų kiekius subalansuotus patiekalus“, – patarimais dalinasi med. m. dr. E. Gavelienė.
Prieš desertą – išeiti pasivaikščioti
Pasak med. m. dr. Editos, šiam stalui netiks patiekalai su gausiais padažais, išreikštais aitraus skonio, mažo maistingumo (virti riebaluose, antros rūšies miltų, su gausiu cukraus kiekiu), nepatogiai (vaikams) paimami ar galimai nesaugūs (pvz. žuvis su kaulais).
„Todėl šaltiems patiekalams rekomenduoju rinktis žuvies pašteto, sūdytos lašišos burokėlių pataluose, žuvies vyniotinio su brokoliais, krevečių ir avokadų užpiltinės patiekalus. Karštam patiekalui puikiai tiks kiaulienos šoninės suktinis „Porchetta“ bei viščiukas su obuoliais. Ant stalo taip pat turėtų būti kambario temperatūros vandens. Vaikučiai ir suaugusieji valgydami gali saikingai gurkšnoti vandenį“, – šventinio stalo meniu pasiūlymą pateikė gydytoja dietologė.
Tačiau, kaip sako med. m. dr. E. Gavelienė, reiktų atkreipti dėmesį, ką su vandeniu daro vaikai. Nors nedidelis kiekis vandens virškinimui tik į naudą, bet gausiai išgėrus vandens ir valgant įvairaus maisto, vaikas gali pasijausti apsunkęs, jį gali supykinti.
„Šventinė vakarienė turi turėti pertraukas. Maždaug kas 1-2 val. reiktų atsistoti nuo stalo, pajudėti, pažaisti. O prieš desertą – išeiti pasivaikščioti. Desertui galima rinktis spanguolių kisielių ir lengvesnius skanėstus kaip pistacijų tortą. Tik saldžiais patiekalais svarbu mėgautis saikingai. O Kalėdiniai sausainiai puikiai tiks kaip dovana kaimynams“, – patarimais dalinasi medicinos mokslų daktarė.
zenpr.lt informacija
