2021 09 20
Socialinė parama šalies savivaldybėse
Lietuvoje nėra savivaldybių, kurios žymiai atsiliktų ar ryškiai lyderiautų socialinės paramos veiksmingumu. Nuo 2017 metų iki 2020 metų socialinės paramos veiksmingumas šalyje reikšmingai nepasikeitė, tačiau yra sektinų pavyzdžių atskirose socialinės paramos srityse. Tai atskleidė nauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įdiegta Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena Lietuvos savivaldybėse. Stebėsenos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus 6 proc. Lietuvoje padidėjo dalis socialinio būsto laukiančių žmonių, kuriems šis būstas buvo suteiktas. 5 proc. padaugėjo ir socialinę pašalpą gaunančių šeimų su vaikais skaičius, kuriose įsidarbino bent vienas šeimos narys.
„Nėra abejonės, kad sprendimai socialinės politikos srityje turi būti priimami tinkamai įvertinus esamą padėtį, remiantis mokslinėmis žiniomis ir statistika. Džiaugiuosi, kad šiandien pradeda veikti socialinės paramos veiksmingumo Lietuvos savivaldybėse stebėsena. Šis įrankis prisidės prie teigiamų pokyčių socialinės apsaugos srityje, padės vykdyti reguliarią socialinės paramos analizę, išryškinti gerąsias socialinės paramos organizavimo ir teikimo praktikas, skatins mokytis iš gerųjų pavyzdžių ir veiksmingai prisidės prie skurdo mažinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinis būstas tampa prieinamesnis
Nuo 2017 m. iki 2020 m. padaugėjo socialinio būsto laukiančių asmenų, kurie kaip alternatyvą socialiniam būstui gavo būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Absoliuti lyderė šioje srityje yra Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas pernai gavo apie 30 proc. socialinio būsto laukiančių asmenų (šalies vidurkis tesiekė 7 proc.).
Pasak ministrė M. Navickienės, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos galėtų būti labiau išnaudojamos sprendžiant būsto prieinamumo problemas šalies mastu. Savivaldybės ateityje turės padėti laukiantiems socialinio būsto išsinuomoti būstą rinkoje ir gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
„Kadangi būsto prieinamumo didinimas yra labai svarbus sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemą, siūlysime Seimui įtvirtinti įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus būstas taptų labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems ir tremtiniams“, – sako ministrė M. Navickienė.
Šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Bus padidintos metinės pajamų ir turto dydžių ribos, o tai leis asmenims ar šeimoms išsaugoti teisę į socialinį būstą. Viršijus leistinas pajamų ir turto dydžių ribas, socialinis būstas labiausiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms – žmonėms, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę 5 ar mažiau metų, neįgaliesiems – privalės būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas. Savivaldybės būsto nuomos kaina neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, vienišiems tėvams, tremtiniams privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos.
Pašalpų gavėjams – socialinių ir užimtumo paslaugų plėtra
Nuo 21 proc. 2018 m. iki 26 proc. 2020 m. padaugėjo skaičius socialinę pašalpą gaunančių šeimų su vaikais, kurių bent vienas šeimos narys įsidarbino. Tarp neigiamų tendencijų pastebima, kad nuo 61 proc. 2017 m. iki 53 proc. 2020 m. sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų, per metus gavusių bent vienos rūšies socialinę paslaugą. Per šį laikotarpį nuo 28 proc. iki 11 proc. sumažėjo ir socialinės pašalpos gavėjų dalis, kurie dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tai rodo, kad socialinės pašalpos gavėjams nėra teikiamos pakankamos socialinės ir užimtumo paslaugos.
„Siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam skurdui, didinti žmonių galimybes išeiti iš socialinės paramos sistemos, piniginės socialinės paramos teikimas turi būti neatsiejamas nuo paslaugų plėtros socialiai pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms“, – sako ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M. Navickienės, įvertinę pasiteisinusias užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas bei priemones, planuojame plėtoti atvejo vadybą ilgalaikiams bedarbiams ir ją taikyti visose šalies savivaldybėse. Tai leis kompleksiškai derinti skirtingas socialinės paramos formas (piniginę socialinę paramą su socialinės paslaugomis, užimtumu ir kita pagalba) ir taip atliepti asmens ar šeimos individualius poreikius.
Planuose ir – socialinės prevencinės paslaugos, kurios padėtų įveikti problemas, kol jos dar netapo socialine rizika. Prevencinės paslaugos būtų nemokamos ir prieinamos visiems. 2022 metais įsteigiant 250 individualios priežiūros personalo pareigybių, numatoma stiprinti šeimų socialinę priežiūra. Specialistai padėtų prižiūrėti vaikus maždaug 1000 socialinę riziką patiriančių šeimų, kuriose auga vaikai iki 12 mėn. amžiaus arba vaikai su raidos sutrikimais iki 36 mėnesių amžiaus.
Skurdui mažinti – bendros Vyriausybės ir savivaldybių pastangos
Per pastaruosius ketverius metus 26 proc. padidėjo pajamos, kurias vidutiniškai per mėnesį gavo socialinės pašalpos gavėjai. Jos didėjo nuo 43 proc. 2017 m. iki 69 proc. 2020 m. minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD) ( 2020 m. MVPD buvo 257 eurai). Į pajamas įskaičiuojamos visos socialinės paramos išmokos, o taip pat pačių socialinės pašalpos gavėjų pajamos iš darbo. Visgi, socialinės pašalpos gavėjai išlieka skurde, nes jų pajamos yra gerokai žemiau skurdo rizikos ribos, kuri 2020 m. siekė 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Didžiausi savivaldybių skirtumai yra matomi būtent skurdo mažinimo srityje. Mažiausiu skurdo rizikos lygiu, ilgalaikių socialinės paramos gavėjų ar į socialinės paramos sistemą grįžtančių asmenų skaičiumi pasižymi Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybės. Pavyzdžiui, Neringoje apie 14 proc. socialinės pašalpos gavėjų ją gauna ilgiau nei metus. Tuo metu šalies vidurkis yra dvigubai didesnis ir siekia 30 proc. Labiausiai su iššūkiais mažinti skurdą susiduria pasienio savivaldybės šiaurės ir pietų Lietuvoje. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais nuo 23 proc. iki 21 proc. mažėjo skurdo rizikos lygis, mūsų šalis išlieka tarp aukščiausiu skurdo lygiu pasižyminčių Europos Sąjungos šalių. Tuo metu socialinę pašalpą gauna tik apie 2-3 proc. šalies gyventojų.
Pastebima, Lietuvos savivaldybės labai skirtingai naudojasi savo teise skirti papildomą socialinę paramą sudėtingoje finansinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims ir šeimoms. Savivaldybės turi galimybę skirti papildomą finansinę paramą socialinės paramos gavėjams kaip motyvacinę priemonę aktyviau dalyvauti socialinės integracijos programose, kaip pagalbą išeiti iš susidariusio skolų ir nepritekliaus rato, ištikus nelaimei, ligos atveju ar sprendžiant kitas sudėtingas gyvenimo situacijas. Tokia parama 2020 m. vidutiniškai sudarė apie 18 proc. bendros piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams mokėti skirtos sumos, tačiau atskirose savivaldybėse skyrėsi nuo 1 proc. iki 50 proc. Tai rodo, kad esant aukštam skurdo lygiui šalyje, dalis savivaldybių nepilnai išnaudoja turimas paramos teikimo galimybes, o pagalba galėtų ir turėtų būti labiau individualizuojama.
Vyriausybė tik pradėjusi darbą ėmėsi veiksmų mažinti skurdą: atsirado nauja išmoka vienišiems žmonėms, parengtas naujas pensijų indeksavimo modelis, siūloma didinti globos (rūpybos) išmoką.
Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena šalies savivaldybėse
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato socialinės paramos veiksmingumo šalies savivaldybėse stebėsenos platformą: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/socialines-paramos-veiksmingumo-stebesena-lietuvos-savivaldybese. Vykdant socialinės paramos stebėseną yra siekiama plėtoti veiksmingos socialinės paramos sistemos viziją, kurti teigiamas paskatas savivaldybėms tobulinti paramos teikimą, dalintis patirtimi, mokytis iš gerųjų pavyzdžių.
Stebėsena yra vykdoma atrinkus pagrindinius socialinės paramos rodiklius skurdo mažinimo, pagalbos ir prevencijos srityse ir juos apjungus į bendrą indeksą. Indeksas parodo savivaldybės tų metų situaciją palyginti su kitomis savivaldybėmis, kur 1 reiškia blogiausią rezultatą, o 10 – geriausią. Penkių balų indeksas rodo, kad savivaldybei sekasi vidutiniškai. Indeksą sudaro 35 rodikliai. Papildomai yra stebima bendra šalies situacija socialinės paramos teikimo ir skurdo mažinimo srityje, situacijos dinamika laike bei lyginama su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis.
