Šią savaitę – paskutinė galimybė išvysti 10-ojo Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje. Šios programos filmai – kviečiantys kalbėti, diskutuoti, keisti žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Ypatingas dėmesys skiriamas istorijoms, kalbančioms apie žmogiškuosius santykius, ekologiją ir migraciją.
19 val. pirmadienį Kaune, KTU Kultūros ir renginių centre bus rodomas režisieriaus Fabrizio Terranova filmas „Donna Haraway. Pasakojimai vardan žemiškojo išlikimo“, pasakojantis apie vieną ryškiausių pastarojo amžiaus feminizmo balsų, akademikę ir mokslinės fantastikos entuziastę, siekiančią nutiesti tiltą tarp mokslo ir fikcijos. Haraway išgarsėjo devintajame dešimtmetyje rašydama darbus, kurie metė iššūkį tuo metu vyravusioms lyties, tapatybės ir technologijos tendencijoms.
Praleidęs kelias savaites jos namuose Kalifornijoje režisierius iš Belgijos sukūrė įdomų ir žaismingą talentingos mąstytojos paveikslą. Ši dokumentika – reto atvirumo ir intelektualumo susitikimas su išties originalia mąstytoja. Šis filmas rodomas kartu su garsios šveicarų režisierės Ursulos Biemann dokumentiniu darbu „Subatlantis“. Ši dokumentika – tai mokslinės fantastikos įkvėpta video esė, tyrinėjanti Subatlantiką – dabartinę klimato fazę, prasidėjusią prieš 2500 metų ir besitęsiančią iki dabar.
18 val. laikinojoje „Romuvos“ kino salėje rodomas režisierės Ivos Radivojevic filmas „Išgaruojančios sienos“ – penkių dalių vizualinis esė, poetiškai žvelgiantis į šiuolaikinę migracijos krizę Viduržemio jūros šalyse. Filme Radivojevic kuria Kipre prieglobsčio siekiančių žmonių patirčių paveikslą: iš Irako pabėgusio palestiniečio aktyvisto, politinio prieglobsčio prašymas atmetamas per 15 minučių. Neonaciai, gatvėse užpuolančius būrius musulmonų migrantų. Socialiniai aktyvistai ir akademikai, organizauojantys pasipriešinimo maršus prieš neonacius. 195 migrantai, paskendę Viduržemio jūroje. Tuometinėje Jugoslavijoje gimusi ir į Kiprą persikėlusi režisierė tyrinėja šiuolaikinės nuolatos kintančios tapatybės nepastovumą ir migracijos poveikį viename pagrindinių Europos uostų.
Šis filmas rodomas kartu su Charles Heller ir Lorenzo Pezzani darbu „Pėdsakai jūroje. Paliktųjų mirčiai byla“, žvelgia į vieną tragiškiausių šiuolaikinės migracijos krizės aspektų – tarptautinių organizacijų neveiksnumą ir to pasekmes. Vadinamoji „paliktųjų mirčiai“ byla – 2011 metų karo su Libija metu įvykusi tragedija, kurios metu nuskendo 72 žmonės, plaukę link Lampedūzos salos Viduržemio jūroje. Nepaisant to, kad apie šiuos pripučiama valtimi keliaujančius migrantus žinojo NATO, kariniai sraigtasparniai bei praplaukęs karinis laivas, jie buvo palikti likimo valiai 14 dienų, ir iš didelio žmonių būrio išgyveno tik 9. Heller ir Pezzani projektas žvelgia į šio įvykio pėdsakus, regimus jūroje. Tradiciškai manoma, kad jūra – tai erdvė, kurioje ištirpsta joje nutikusių įvykių pėdsakai, tačiau šis projektas įrodo, kad jūra taipogi gali būti liudininkė.
Antradienį, 20.30 val., laikinojoje „Romuvos“ kino salėje bus rodomas Kanados kino režisieriaus Mike‘o Holboomo filmas „Įvykių ataskaitos“, netradicinis meilės laiškas Toronto miestui. Filmo pagrindas – terapeuto paskatinto nematomo pasakotojo siekis atgauti atmintį po dviračio avarijos naudojant vienos minutės trukmės filmus Toronto gatvėse. Šios įžangos dėka Hoolboomas savo gimtąjį miestą ir jo bendruomenes pamato per šviežią prizmę, humoristiškai nagrinėdamas savo kaimynų įpročius ir nepažįstamų praeivių trajektorijas. Beatodairiškai ir kruopščiai tyrinėdamas viešąsias erdves, filmo pasakotojas tyrinėja meilės Torontui, regis, šaltam ir nepasiekiamam miestui, paradoksą.
Kino festivalio programą Kaune užbaigs filmo „Dar ne laikas mirti“ seansas moksleiviams trečiadienį, 15 val., pasakojantis apie Laleh Pourkarim, žymią švedų muzikantę, kuriame ji atvirai pasakoja apie muziką ir karjerą. Apie tai ką reiškia būti pabėgelių vaiku Švedijoje, apie tėvų gyvenimą ir mirtį, tėvų kultūrinį palikimą bei atsakomybę su juo susigyventi.
