Seimas raginamas nustatyti aiškesnę tvarką, kiek nuotekų su pavojingais teršalais nuo šių metų kovo bus galima išleisti į aplinką.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad Vandens įstatymo pataisos išspręs vandentvarkos įmonių problemas, kai jos smarkiai baudžiamos už nedidelius pažeidimus. Tačiau kai kurie Seimo nariai kritikuoja pataisas ir teigia, kad jos sudarytų galimybę leisti į ežerus ir upes dar taršesnes nuotekas. Jie siūlo dar labiau griežtinti reikalavimus tokioms įmonėms.
„Gaudavo šimtatūkstantines baudas už tai, kad nustatydavo mikrodozę teršalo, bet realiai ji yra foninis užterštumas, nes gamtoje pasitaiko toks užterštumas“, – Seime šią savaitę aiškino ministras.
Pasak S. Gentvilo, buitiniuose nuotekų tinkluose nesusidaro pavojingos medžiagos, kurios yra būdingos pramonėje.
„Buitiniams valymo įrengimams iki penkių kubinių metrų per parą išleidimo nebereikės taršos leidimo ir vykdyti monitoringą. Nuimame nuo žmonių iš esmės administracinę naštą. Didiesiems vandentiekininkams būdavo prievolė keistis taršos leidimus tuomet, kai jie pastebi, kad nustatoma mikrodozė, pavyzdžiui, tokių dalykų, kaip ftalatai“, – sakė ministras.
„Ne vienas Lietuvos vandentiekininkas, tarkime, „Vilniaus vandenys“ gavo 7 mln. eurų baudą, „Kėdainių vandenys“ – 2 mln. eurų baudą ir taip toliau, ir taip toliau. Tas pats galioja ir „Utenos vandenims“, – pridūrė jis.
Pataisomis numatoma, kad taršos leidimas ir toliau visais atvejais bus reikalingas, tačiau išimtis bus taikoma išleidžiant buitines nuotekas, kai jų koncentracija neviršys aplinkos ministro nustatytų verčių.
Kaip sakė vienas pataisų iniciatorių konservatorius Justinas Urbanavičius, dabar nuo laboratorinio tyrimo jautrumo priklauso, kiek į aplinką patenka teršalų-ftalatų (ftalio rūgšties esteriai, kurių dedama į plastikus, siekiant padidinti jų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą).
„Šiuo metu laboratoriniuose tyrimuose nustatomi ftalatai randami nuotekose ir neatitinka nustatant tų nuotekų kiekį atskirose laboratorijose. Siūloma, kad tas ftalatų kiekis būtų reguliuojamas aplinkos ministro įsakymu“, – pristatydamas pataisas Seimui aiškino J. Urbanavičius.
„Valstietei“ Ligitai Girskienei pasigedus motyvų, kam reikalinga nauja tvarka, J. Urbanavičius teigė, kad dėl skirtingų teršalų kiekių įmonėms skiriamos milžiniškos baudos.
„Vandens įmonės ir savivaldybės gauna nemažas baudas, kai netiksliai nustatomas ftalatų kiekis nuotekose. Tos atskiros laboratorijos tyrimus daro atskiromis įrangomis ir tiesiog gaunasi tokia kaip ir neteisybė. Tiesiog būtų konkrečiai fiksuojamas ftalatų kiekis ministro įsakymu ir tiesiog pasiekus tą ribą reikėtų poveikio aplinkai vertinimo“, – teigė J. Urbanavičius.
Tačiau L. Girskienė įsitikinusi, kad pataisomis yra supaprastinami reikalavimai stambioms vandentvarkos įmonėms.
„Jos ir taip nesugeba tinkamai susitvarkyti su nuotekų valymu, tai priėmus šį įstatymą būtų sudarytos galimybės leisti į mūsų ežerus ir upes dar taršesnį vandenį, tai tikrai siūlau nepritarti ir apskritai turėtų būti dar sugriežtinami reikalavimai dėl nuotekų tvarkymo“, – tvirtino ji.
Seimo teisininkai kritikuoja pataisas – Teisės departamentui kelia abejonių siūlymas prie buitinių nuotekų priskirti ir nuotekas, susidarančias naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų poreikiams.
„Įmonės (…) gali turėti labai įvairų kiekį darbuotojų, todėl (…) į aplinką galimai būtų išleidžiami dideli kiekiai teršalų. Todėl svarstytina, ar tokios nuotekos turėtų būti priskiriamos prie buitinių nuotekų“, – nurodoma departamento išvadoje.
Taip pat Seimo teisininkai svarsto, ar tokioms nuotekoms apskritai turėtų būti taikomas toks pats teisinis režimas kaip ir namų ūkių nuotekoms.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias Vandens įstatymo pataisas: už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 28. Toliau pakeitimai po diskusijų komitetuose bus svarstomi pavasario sesijoje.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
