Seimo posėdyje įvyko 2025 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.
Valstybės biudžetas grąžintas Vyriausybei tobulinti
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadą, patvirtino, kad pasiūlymų dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto buvo pateikta labai daug.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymų skirti papildomų lėšų suma siekia daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų.
Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo bendra apimtis siekia beveik 674 mln. eurų. Iš jų daugiausia prašoma skirti: 184 mln. eurų vidaus saugumo bei aplinkos apsaugos sričių pareigūnams ir jų veiklai finansuoti; 100 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti; 200 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti.
„Atsižvelgus į tai, kad įvykus eiliniams Seimo rinkimams, išrinktas naujas Seimas ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų, Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriems komitetas nepritarė, ir spręsti dėl galimybių skirti lėšas įvertinant 2025–2027 metų valstybės biudžeto finansines galimybes teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą arba įvertinus atnaujintus makroekonominius rodiklius, keičiant valstybės biudžetą ateinančių metų eigoje“, – komiteto išvadą skaitė A. Sysas. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dalis siūlomų finansavimų šaltinių, tokių kaip numatomos papildomai gauti pajamos, skolintos lėšos ar pan., nesiūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir žymiai blogintų 2025 m. valdžios sektoriaus balanso rodiklį.
Pasak A. Syso, svarstant Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus, pasiūlyta atsižvelgti į tai, kad augant skolai ir su valdžios sektoriaus skolos tvarkymu susijusioms išlaidoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės. „Jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų siekti subalansuoto biudžeto ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolesniais laikotarpiais“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Projekto iniciatoriai tvirtina, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.
Valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, pajamos augtų 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 23,02 mlrd. eurų, palyginti su 2024-aisiais, jos turėtų didėti 11,7 proc.
Taip pat reikšmingai augtų ir savivaldybių pajamos – jos viršytų 6,67 mlrd. eurų (palyginti su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galėtų skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys − 3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje iki gruodžio 18 d. planuojama surengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
PSDF biudžetui pritarta
Seimas po svarstymo pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžetas bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų.
Pasak spalio viduryje projektą pristačiusio sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko, 70 proc. visų lėšų numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, apie 18 proc. lėšų – skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones ir medicinos priemonių nuomai.
„Kai kalbame apie sveikatos priežiūros paslaugoms, kurioms numatyti papildomi 353 mln. eurų arba, kitaip sakant, 15 proc. augimas, tikimės, kad, didinant šeimos gydytojų komandą, suteikiant šeimos gydytojams atlikti platesnį spektrą tyrimų bei peržiūrint ambulatorinių paslaugų kai kurių pagrindinių turbūt įkainius, tikimės geresnio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo arba, kitaip kalbant, geresnio eilių valdymo. Taip pat finansai keliauja į pirmines ambulatorinės psichikos paslaugas teikiančių specialistų komandų plėtrą, kalbame apie onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų plėtrą, taip pat kai kurių specifinių stacionarinių paslaugų bazinių kainų didinimą, kai kalbame apie skubią mediciną, apie intensyviąją terapiją, kas yra stacionarinio gydymo mūsų sveikatos priežiūros įstaigose ašis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Numatoma, kad 77 mln. eurų (12 proc.) didės lėšos, skiriamos vaistų kompensavimui, daugiau dėmesio bus skiriama inovatyviems vaistams. „Norisi turbūt akcentuoti ir pasidžiaugti, kad šiais metais į kompensavimo sistemą įtraukėme 32 naujus, tarp jų ir inovatyvius vaistus, tai yra vaistai onkologiniams pacientams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei, be abejo, kitiems. Jų finansavimas turės būti užtikrintas ir kitais metais. Kitais metais taip pat tikimės įtraukti naujų būtinų, labai laukiamų vaistų“ , – sakė A. Pečkauskas.
2025 m. PSDF biudžeto projekte sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti numatyta skirti beveik 251 mln. eurų (47 mln. eurų arba 23 proc. daugiau nei šiemet).
Nuo sausio 1 dienos plečiamos krūties vėžio prevencinės programos amžiaus ribos (buvo nuo 50 iki 69 metų), siūloma 45–74 metų amžiaus moteris įtraukti į krūties vėžio prevencinės programos aprėptį.
Siekiant ir toliau sudaryti galimybes gydymo įstaigoms didinti jose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, planuojama indeksuoti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Taip pat numatoma toliau plėtoti ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, mažinant hospitalizaciją ir skatinant ambulatorines paslaugas; pradėti teikti naujas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas.
Numatoma plėsti pirminės ambulatorinės psichikos paslaugas teikiančių specialistų komandas atvejo vadybininku, tobulinti pirminės odontologinės pagalbos teikimą, sudarant sąlygas gydymo įstaigoms įdarbinti daugiau burnos higienistų bei mažinant aptarnaujamų gyventojų skaičių.
Į 2025–2026 m. planus įtrauktas ir stacionarinės medicininės reabilitacijos, paliatyviosios pagalbos paslaugų bazinių kainų perskaičiavimas, siekiant atsižvelgti į didėjančias specialistų atlyginimų ir pacientų išlaikymo stacionare išlaidas.
„Paskutinis akcentas – valstybės deleguotų funkcijų vykdymas, po kuriuo slepiasi būtinoji medicinos pagalba, kai kalbame apie Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kuri buvo centralizuota nuo praėjusių metų – jų funkcijų vykdymui finansavimas didėja 11 mln. – kalbame apie naujų brigadų steigimą, naujų pastočių apgyvendinimą, kurių per šiuos pastaruosius metus buvo įsteigta 12, mūsų šalyje. Natūralu, kad dalis tų lėšų taip pat keliaus ir darbo užmokesčiui auginti“, – sakė A. Pečkauskas.
2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
