Seimas antradienį įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.
Teisės aktas įsigalios gegužės 1 dieną, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdantieji: diakritiniai ženklai – ateities klausimas
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
„Lietuvos piliečiai – mišrios šeimos, jų vaikai, o taip pat ne lietuvių tautybės asmenys – galės lotyniško pagrindo rašmenimis originalia forma užsirašyti vardą ir pavardę. Pagarba savo piliečiams yra prielaida demokratiškai ir teisės viršenybės principą gerbiančiai valstybei. Pagarba asmens tautybei, kultūrai, asmenvardžiui yra esminis pamatas, ugdantis meilę tėvynei ir valstybei“, – sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai siūlė leisti dokumentuose pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, tačiau šis pasiūlymas nesurinko reikiamos paramos.
Valdantieji iš principo sako pritariantys diakritinių ženklų įteisinimui, tačiau pažymi, kad tai – tolesnės diskusijos klausimas, nes pakeitimams reikėtų suderinti informacines sistemas, skirti papildomų lėšų iš biudžeto.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį komentuodama siūlymą leisti ir diakritinius ženklus sakė, kad jį įgyvendinti „įstatymo projekte numatytu terminu būtų tiesiog neįmanoma, kadangi reikalingas tam tikras techninis pasiruošimas“.
„Bet diskusija nesibaigs, nes bus daugiau teismų sprendimų (dėl diakritinių ženklų – BNS), o Vyriausybės sprendimas yra pritarti, remiantis teismo precedentais“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Seimas anksčiau per svarstymą atmetė alternatyvų kelių Seimo narių siūlytą variantą, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos piliečio ir tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Žmogaus orumo užtikrinimas ar kalbos išdavystė?
Už įstatymo priėmimą kalbėję Seimo nariai argumentavo, kad dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose žmonės yra priversti eiti į teismus ir Seimas net nesprendžia klausimo, ar tokią rašybą leisti – ji įteisinama teismų sprendimais. Oponentai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė.
„Teisė paprastai atsilieka nuo gyvenimo, taip kartais atsitinka, kad gyvenimiški, visuomeniški santykiai, kas vyksta už Seimo rūmų, įvyksta anksčiau, nei teisė juos po to sureguliuoja, ir tai natūralu. Bet čia mes turime dar rimtesnę situaciją, kai Seimas nepatvirtindamas tokio įstatymo ilgus metus atsiliko ne tik nuo gyvenimo, bet ir nuo pačios teisės“, – sakė Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.
Jis teigė, kad ši teisė jam, kaip liberalui, „labai paprasta – asmens vardas ir pavardė priklauso jam (žmogui – BNS), tai yra jo nuosavybė ir niekas neturėtų tos teisės atimti“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė teigė, kad balsavimas yra vertybinis ir priėmus įstatymą bus nuvilta daugybė lietuvybę puoselėjančių žmonių.
„Norėdami spręsti individualias problemas ir jas iškelti aukščiau valstybinės kalbos, norėdami patikti ar tiesiog įtikti kažkam, einame buldozeriu per pamatinę mūsų tautos vertybę, valstybinę kalbą“, – sakė parlamentarė.
Laisvės partijos deleguota teisingumo ministrė pažymėjo, kad „tai nėra vertybinis klausimas, tai išimtinai teisinis klausimas“. Anot jos, tai įrodo ir originalias pavardes įrašyti asmens dokumentuose įpareigojantys teismų sprendimai.
„Mes ignoravome šią problemą daugelį metų ir turbūt reikia drąsos sau pripažinti, kad mes nesprendžiame, ar leisti rašyti tris raides w, q ar x, mes sprendžiame, ar tie mūsų piliečiai turės eiti į teismus, ar galėtų oriai pasinaudoti administracinėmis procedūromis“, – kalbėjo E. Dobrovolska.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Audronius Ažubalis teigė, kad balsuojama „dėl antivalstybinio, lietuvių konstitucinį kalbos statusą paneigiančio ir piliečius supriešinančio įstatymo“.
„Kadangi kažkada teko laimė dirbti Sąjūdžio „Atgimimo“ savaitraštyje, puikiai menu, kad to meto pagrindinis (prosovietinio judėjimo atstovų) „jedinstvininkų“ taikinys buvo lietuvių kalba. „Jedinstvos“ mitingų pagrindinis viešasis motyvas nuo pat pradžių buvo pasipriešinti lietuvių kalbos valstybiniam statusui“, – sakė A. Ažubalis.
„Cituojant amžiną atilsį kalbininką Vincą Urbutį, tai tiesiog paprasta lietuvių kalbos išdavystė“, – pridūrė jis.
Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Originalios pavardės – per teismus
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
Vieni politikai siūlė leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti laikosi pozicijos, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlė asmenvardžius rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.
Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių, ir santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
Autorė Milena Andrukaitytė
