Didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Prieš savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra yra antra pagal didumą bendrovės istorijoje. Per savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 % jau sureguliuota (atlyginant nuostolius klientams). Stiprus vėjas laužė medžius, kurie gadino gyventojų automobilius bei lauke paliktus daiktus, taip pat sulaukta daug pranešimų ir apie žalas pastatams, kurias sukėlė itin didelis kritulių kiekis. Ekspertai pabrėžia, jog ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.
„Vasaros sezonas pasižymi ekstremalių gamtos reiškinių gausa bei permainingais orais. Kaip pastebime, gamta kiekvienais metais darosi vis negailestingesnė, tad tokių rekordinių audrų ateityje gali būti tik daugiau: praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 9,5 mln. eurų, o prieš savaitę visą Lietuvą palietusi audra jau pridarė nuostolių už 4,23 mln. eurų ir tai, panašu, dar ne pabaiga“, − „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Draudimo ekspertas išskiria šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius:
Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus;
Sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai;
Per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką;
Kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.
Pasak eksperto, gyventojai gali bent kiek sumažinti nuostolius, patiriamus audrų metu, pasirūpindami savo turtu.
„Atsarga gėdos nedaro, tad jei išgirstate apie prognozuojamą audrą, net jei ji galiausiai ir neaplanko ar nesmogia pilna jėga, geriau vis tiek pasiruoškite jai. Kai kurių žalų galima išvengti tikrai nesudėtingai – prieš audrą automobilį įvaryti į garažą, iš lauko į vidų susinešti daiktus, kuriuos vėjas gali išnešioti. Taip išvengsite ir tų daiktų sugadinimo, ir galimų langų dūžių, nes pasitaiko atvejų, kai, tarkim, lauke stovinti kepsninė stipraus vėjo nešama pataiko būtent į langą. Žalų pastatų konstrukcijoms išvengti jau sudėtingiau, čia jau reikėtų prieš kiekvieną vasaros sezoną padaryti stogų ir pastato konstrukcijų reviziją bei pasirūpinti jų kokybe. Be abejo, reikėtų nepamiršti, kad turint būsto ir turto draudimą, patirtus galima nuostolius sumažinti“, – patarimais dalinasi specialistas.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine „SavasLD“.
