Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos privačiai žemei išpirkti numatoma skirti 13 mln. eurų. Visuomenės poreikiams iš 1700 asmenų ketinama nupirkti beveik 1120 privačių žemės sklypų, kurių bendras plotas – 945 hektarai. Išankstiniais skaičiavimais, 60–70 proc. planuojamos išpirkti žemės yra žemės ūkio paskirties. Todėl žemdirbiai klausia, ką reikės daryti su padalytais sklypais ir suardytomis melioracijos sistemomis.
Europinės vėžės statytojai ramina, kad dar iki geležinkelio tiesimo pradžios numatoma rekonstruoti apie 1239 ha melioracijos sistemų. Todėl ūkininkai nuostolių dėl to neturėtų patirti. Už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir turtą taip pat esą bus atlyginama pagal rinkos vertę. Kaip rodo patirtis tiesiant elektros liniją „LitPol Link“, dalis savininkų, nesutinkančių su valstybės siūloma kompensacija, kreipsis į teismą, o kitų teks ieškoti užsienio šalyse tarp emigrantų. Ir juos rasti bus nelengva. „Litgrid“ derėjosi su keturiskart mažiau savininkų, negu jų teks „Rail Balticos“ statytojams.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, vasario 9 dieną Briuselyje susitikęs su transporto eurokomisare Violeta Bulc ir konkurencingumo komisare Margrethe Vestager, teigė, jog Lietuva iš labai atsiliekančios europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ dalyvės tapo jo lydere. „Pabrėžiau, kad Lietuva, kuri iki šiol buvo laikoma projekto autsaidere, dabar yra lyderė. Mes jau turime vėžę nuo Lenkijos sienos iki Kauno, be to, pradėjome žemės paėmimo procedūras nuo Kauno iki Latvijos sienos. Nė viena kita šalis nėra tiek padariusi“, – naujienų agentūrai BNS tvirtino R. Masiulis.
„Lietuvos žinios“ pasidomėjo, ką ministras turėjo omenyje sakydamas, kad žemės išpirkimo procedūros jau pradėtos. Juolab jog „Rail Balticos“ dalyje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno žemės nereikėjo išpirkti, nes vėžė buvo tiesiama esamo geležinkelio sklypo ribose. UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad Žemės paėmimo ir išpirkimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) projekto parengimas ir įgyvendinimas iš tiesų pradėtas šių metų sausio 14 dieną, kai Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos/Latvijos valstybių siena specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo bei išpirkimo visuomenės poreikiams procedūra. Sausio 26–27 dienomis Susisiekimo ministerija registruotais laiškais išsiuntė pranešimus žemės savininkams ir kitiems naudotojams, kad įsigaliojo Vyriausybės nutarimas. „Tais atvejais, kai pranešimų nepavyko įteikti registruotais laiškais, jie viešai paskelbti spaudoje. Pranešimo turinys buvo išspausdintas vietos laikraščiuose ir viename pagrindinių Lietuvos dienraščių“, – kalbėjo M. Kaušylas.
Iki rugsėjo, pasak jo, planuojama viešo konkurso tvarka parinkti ŽPVP projekto rengėjus. Konkurso laimėtojai turės parengti žemės paėmimo ir išpirkimo projektą, darbų programą bei turto vertinimo ataskaitą. Pagal specialiojo plano sprendinius geležinkelio „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Latvijos sienos ir jos infrastruktūros objektams statyti numatoma suformuoti 71 žemės sklypą. Jų plotas – 1244 ha (341 ha sudaro miškai). Visuomenės poreikiams ketinama išpirkti 1196 privačius (bendras plotas – 945,35 ha) ir 63 valstybės žemės sklypus (bendras plotas – 187,06 ha). Skaičiuojama, kad kompensacijas turėtų gauti 1700 privačios žemės savininkų.
Išankstiniais skaičiavimais, 60–70 proc. žemės, kurią planuojama išpirkti, yra žemės ūkio paskirties žemė. Todėl ūkininkai baiminasi, kad tiesiant „Rail Balticos“ vėžę gali būti pažeistos veikiančios melioracijos sistemos. Pagal Melioracijos įstatymo nuostatas, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. M. Kaušylas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad iki planuojamos geležinkelio linijos tiesimo pradžios numatoma parengti melioracijos sistemų pertvarkymo projektus ir atlikti šių sistemų rekonstrukcijos darbus. „Ten, kur naujoji geležinkelio linija kirsis su melioracijos grioviais, bus įrengiamos pralaidos. Siekiant išvengti melioracijos sistemų pažeidimų dar iki geležinkelio tiesimo pradžios ketinama rekonstruoti apie 1239 ha melioracijos sistemų. Todėl vėlesniu geležinkelio linijos statybos ir eksploatacijos laikotarpiu ūkininkai nepatirs dėl to nuostolių“, – tikino jis.
Žemdirbiai kol kas neranda atsakymų, ką reikės daryti su žemės sklypais, kurie dėl geležinkelio vėžės bus padalyti. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Laima Kasparavičiūtė nurodė, kad vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ypatingos svarbos objektams žemės mainai nenumatyti. Todėl ūkininkai, norėdami sustambinti žemės sklypus, gali atlikti tarpusavio žemės mainus ar įgyvendinti žemės konsolidacijos projektus, tačiau jiems parengti reikia nemažai lėšų. M. Kaušylas pabrėžė, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams savininkui pagal galiojančius teisės aktus bus tinkamai atlyginta už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taip pat atlyginami paimamoje žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, lėšų, įdėtų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, vertė ir kiti nuostoliai, pavyzdžiui, statinių paėmimo ar turto iškėlimo išlaidos.
Geležinkelio „Rail Baltica“ statytojai kol kas nesusidūrė su žemės sklypų šeimininkais, kurie priešintųsi tam, kad būtų paimta žemė, ar nesutiktų su nustatyta kompensacijos suma, nes iki šiol projektas buvo įgyvendinamas naudojantis esama infrastruktūra. „Nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno europinė vėžė buvo tiesiama geležinkelio sklypo ribose, tad žemės nereikėjo išpirkti. Teisminių ginčų nebuvo“, – „Lietuvos žinioms“ teigė M. Kaušylas. Tačiau patirtis tiesiant elektros liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos rodo, kad išperkant žemę gali atsirasti labai netikėtų kliūčių. Pavyzdžiui, emigravus sklypų savininkams. Susisiekti su jais dažnai būna itin sunku, o kartais net neįmanoma. „Lietuvos žinių“ duomenimis, „LitPol Link“ projektą įgyvendinusio Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovai tiesiogiai kalbėjosi su beveik visais 400 savininkų, kurių sklypai pateko „LitPol Link“ jungties 51 km trasą Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Per derybas, vykusias 2011–2012 metais, apie 80 proc. jų sutiko pasirašyti sutartis. Su likusiais susitarti nepavyko dėl įvairių priežasčių. „Viena pagrindinių – didžiulė migracija. Daugelis savininkų išvykę. Kai kurie nesusitvarkę sklypų dokumentų ar paveldėjimo teisių“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo „Litgrid“ projektų vadovas Mindaugas Mikalčius. Su kiekvienu žemės sklypo šeimininku „Litgrid“ derėjosi individualiai. Kai kuriuos jų derybininkai rado net už Atlanto – Los Andžele ar Niujorke. Kitus svetur išvykusius žemės savininkus pavyko „pagauti“ Lietuvoje per Kalėdas ar Velykas. „Neaplankytų žmonių tikrai neliko. Su kai kuriais jų susitikta net po 10 kartų“, – pridūrė M. Mikalčius.
Teismus pasiekė ginčai dėl 10 sklypų iš 400. Pagal Elektros energetikos įstatymą, žemės savininkams pasirašius žemės servituto nustatymo sutartis, jiems išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žmonėms, geranoriškai sudarantiems sutartis iki specialiojo plano patvirtinimo datos, „Litgrid“ mokėjo 30 proc. didesnę kompensaciją, nei buvo numatyta Vyriausybės. Jei žemės savininkas nepasirašė siūlomos servituto nustatymo sutarties, kompensacijos dydis skaičiuotas nepridedant 30 proc. priedo. Žemės sklypų savininkai, nepanorę sudaryti sutarčių, dažniausiai reikalavo didesnės kompensacijos, nes manė, kad jų sklypo ir miško vertė didesnė, blogai apskaičiuotas žemės derlingumas ir kita.
Geležinkelio „Rail Baltica“ atveju, žmonės, nesutinkantys su siūloma kompensacija už žemės paėmimą, taip pat gali nukentėti finansiškai. Kaip aiškino M. Kaušylas, pervedant žemės savininkui lėšas už išperkamą turtą atlyginimo suma būtų sumažinama ta dalimi išlaidų, kurias projektą įgyvendinanti institucija patirtų šalindama sklypo šeimininko sudarytas kliūtis paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo ir išpirkimo visuomenės poreikiams aktuose įvardytas atlyginimo sumas į žemės savininkų nurodytas sąskaitas planuojama pervesti iki 2018 metų trečiojo ketvirčio. O teisminius ginčus, jeigu tokių kiltų, numatoma baigti iki 2019 metų trečiojo ketvirčio.
Faktai ir skaičiai
* Pagal specialiojo plano sprendinius geležinkelio „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Latvijos sienos ir jos infrastruktūros objektams statyti numatoma suformuoti 71 žemės sklypą. Jų plotas – 1244 ha (341 ha sudaro miškai). * Visuomenės poreikiams ketinama išpirkti 1196 privačius (bendras plotas – 945,35 ha) ir 63 valstybės žemės sklypus (bendras plotas – 187,06 ha). Skaičiuojama, kad kompensacijas turėtų gauti 1700 privačios žemės savininkų.
* 60–70 proc. žemės, kurią planuojama išpirkti, yra žemės ūkio paskirties žemė.
* Žemei išpirkti numatoma skirti 13 mln. eurų.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/-rail-baltica-praturtins-zemes-savininkus-13-mln-euru/239228
© Lietuvos žinios
