Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo š. m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo paliktas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis buvusiam Seimo nariui Kęstučiu Pūkui dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie trijų merginų, siekusių įsidarbinti į Seimo nario padėjėjos-sekretorės pareigas. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Š. m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino K. Pūką kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo bei paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į minėtas pareigas. Teismas konstatavo, jog K. Pūkas atliko visus jam kaltinime nurodytus seksualinio priekabiavimo veiksmus prie įsidarbinti siekusių merginų. Sprendimas palikti išteisinamąjį nuosprendį argumentuotas aplinkybe, kad įsidarbinimo santykis šiuo atveju nesudarė būtinojo nusikalstamos veikos sudėties elemento – kitokio priklausomumo. Teismo vertinimu, nors K. Pūko sprendimas dėl pretendenčių įdarbinimo galėjo paveikti jų padėtį, tačiau šis poveikis nėra esminis, leidžiantis teigti, kad pretendentės buvo priklausomos nuo K. Pūko.
Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydamas baudžiamojo nusižengimo sudėties elemento – kitokio asmens, prie kurio buvo priekabiauta, priklausomumo nuo kaltininko. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Seimo nariu buvęs K. Pūkas turėjo kitokio pobūdžio su valdžia susijusių įgalinimų įsidarbinti siekusioms merginoms. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Seimo nario padėjėjai-sekretoriai yra Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, į šias pareigas priimami be konkurso. Įsidarbinti siekusių merginų priklausomumas pasireiškė tuo, kad tik nuo Seimo nario K. Pūko priklausė, kuri iš jų bus priimta į pretenduojamas pareigas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad visais atvejais K. Pūkas veikė pagal tą patį modelį, nepaisydamas to, kad nukentėjusiosioms tokie jo veiksmai yra nepriimtini, smarkiai trikdantys ir į juos reaguojama neigiamai, šis juos tęsė. K. Pūkas veikė tiesiogine tyčia ir galimai siekdamas seksualinio pasitenkinimo ir bendravimo su kitaip nuo jo priklausomomis nukentėjusiomis.
Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. Pūko galimo seksualinio priekabiavimo prie trijų merginų, siekusių įsidarbinti į Seimo nario sekretorės-padėjėjos pareigas, yra naikintina ir byla šioje dalyje perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos respublikos prokurotūros informacija
