Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį sveikinimo kalboje Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės dienos proga pabrėžė, kad sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – viso regiono triumfas, gimęs iš glaudaus bendradarbiavimo.
„Tai istorinė diena, žyminti ilgos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelionės pabaigą. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atkūrę politinę nepriklausomybę, šiandien didžiuodamiesi skelbiame, kad pagaliau pasiekėme ir visišką energetinę nepriklausomybę“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, bendra Baltijos valstybių sėkmė, kuri būtų neįmanoma be artimos bičiulės Lenkijos indėlio, atskleidžia tikrąją solidarumo ir vienybės – pagrindinių Europos Sąjungos vertybių – prasmę ir siunčia padrąsinimo žinutę visam žemynui.
„Dabar visi gali įsitikinti, kad net ir šiais sudėtingais laikais įmanoma – ir būtina – įgyvendinti ypatingos geopolitinės reikšmės projektus!“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad šiame kelyje kiekvienas naujas žingsnis, kurį Lietuva žengė eidama energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo keliu, būtent pastatydama naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalus, plėtodama žaliąją energetiką, stiprino nacionalinį saugumą ir suteikė daugiau veiksmų laisvės. Tai leido Lietuvai tapti pirmąja Europos šalimi, atsisakiusia dujų, naftos ir elektros energijos prekybos su Rusija.
Pasak šalies vadovo, sistemingi mėginimai pakenkti ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje bei tiesioginiai kariniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą rodo, kad būtina siekti kuo geresnės strateginių objektų apsaugos tiek nacionaliniu, tiek ir visos Europos mastu. Artimiausiu metu taip pat bus nepaprastai svarbu skatinti tvarų ekonomikos augimą kuriant daugiau energetikos jungčių su draugiškomis kaimyninėmis šalimis, tokių kaip „Harmony Link“ su Lenkija, ir plėtoti naujus ambicingus regioninius projektus, pavyzdžiui, vandenilio koridorių ir bendrą energetikos centrą.
Prezidentas padėkojo regiono partneriams ir visiems, kurie nenuilstamai dirbo, kad sinchronizacija taptų realybe tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu, o ypatingą padėką skyrė Ursulos von der Leyen vadovaujamai Europos Komisijai, kuri nuo pat pradžių pripažino Baltijos šalių sinchronizaciją kaip strateginį Europos Sąjungos projektą ir suteikė jam reikšmingą finansinę paramą.
