Nuo programėlės „KoronaStopLT“ veikimo pradžios apie užsikrėtimą COVID-19 liga pranešė 8 tūkst. žmonių, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Per tą laiką koronavirusinė infekcija patvirtinta daugiau nei 620 tūkst. žmonių.
BNS skaičiavimais, į programėlę specialų kodą suvedusieji sudaro maždaug 1,3 proc. visų užsikrėtusiųjų.
Artumą su užsikrėtusiuoju fiksuojanti programėlė „KoronaStopLT“ Lietuvoje veikia nuo 2020-ųjų lapkričio, nuo tada specialų kodą yra gavę 22 tūkst. susirgusiųjų, maždaug dešimtadalis jų – vien per pastarąsias kelias savaites, kai šalyje ėmė sparčiai daugėti susirgimų.
„Vertiname, kad vartotojų, aktyvavusių gautą susirgimo kodą, dalis išlieka visada apie 30 procentų. Pavyzdžiui, iš per pastarąsias dvi savaites iš 2300 išduotų susirgimo kodų aktyvuoti 600. Iš viso išduota 22 tūkst. kodų, o panaudota 8 tūkst. iš jų“, – BNS sakė NVSC kompiuterių sistemų administratorius Viktoras Bumšteinas.
„Bendri išduoti susirgimo kodų skaičiai ir aktyvuotų kodų skaičiai tiesiogiai koreliuoja su atvejų skaičiais“, – pridūrė jis.
NVSC atstovo teigimu, programėlė yra viena iš pandemijos valdymo priemonių, ji „padeda žmonėms saugoti save bei aplinkinius“.
„Aplikacijos aktualumas išlieka, taigi, galima daryti išvadą, kad ji yra reikalinga“, – kalbėjo V. Bumšteinas.
NVSC duomenimis, šią programėlę atsisiuntė 345 tūkst. žmonių, tačiau šiuo metu reguliariai ja naudojasi maždaug 90 tūkst. iš jų.
Programėlė nebeturi prasmės
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, kad ši programėlė nepasiteisino. NVSC duomenimis, už „KoronaStopLT“ diegimą, palaikymą ir pritaikymą europiniam tinklui iš viso išleista apie 40 tūkst. eurų.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga pabrėžia, kad kitaip ir būti negalėjo, nes apie šį įrankį nebuvo tinkamai informuojama.
„Na, net prekybos centrai vis primena ir primena apie savo nuolaidų korteles, nors praktiškai į parduotuves einame kasdien. O čia kalbame apie programėlę, kurios galbūt kasdien ir nenaudojame, tačiau apie ją išvis nebuvo komunikuojama“, – BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys.
Vis dėlto, pasak jo, dabartinėje epidemiologinėje situacijoje programėlė nebėra aktuali. Parlamentaro teigimu, dauguma žmonių turi apsaugą nuo viruso, nes pasiskiepijo ar persirgo, be to, omikron atmaina nėra tokia pavojinga kaip ankstesni viruso variantai.
„Dabar ji tikrai niekam nebereikalinga. (…) Manau, kad jei žmonės sąžiningai suvestų kodus, tai pas mus visus tos programėlės užsidegtų, kad turėjome sąlytį. Tai ką darytume? Sėdėtume namie visi ar eitume testuotis? Nei vienas, nei kitas variantas nebėra realistinis. Testuoti ir dabar nebespėjama, o ir namuose nesėdėsime, nes sustotų valstybė“, – dėstė A. Veryga.
„Mes dar mąstome ankstesnių atmainų kriterijais“, – pridūrė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
SAM: „KoronaStopLT“ yra naudinga
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad artumą su užsikrėtusiuoju fiksuojanti programėlė dar yra naudinga.
„Tai rodo ir šiuo metu padidėjęs aktyvuotų kodų skaičius. Programėlės veiklą nuo pat pradžių numatyta vykdyti iki tol, kol bus koronaviruso pandemija. Pandemijai pasibaigus, programėlės darbas turėtų būti nutrauktas“, – nurodė ministerija.
SAM teigimu, turint veikiančią programėlę, atsiranda galimybė diegti ir kitus susijusius sprendimus, pavyzdžiui, teikti jos naudotojams su pandemija susijusią statistinę informaciją, integruoti programėlę židinių prevencijai maitinimo įstaigose ir renginiuose, integruoti tyrimų rezultatų gavimą.
Tiesa, ministerija nenurodė, ar ir kada minėtieji pokyčiai bus padaryti.
„Pažymėtina, kad programėlės veikimo modelis gali būti svarbus ir ateičiai: panašus modelis galėtų būti panaudotas ir kitokių užkrečiamų susirgimų prevencijai“, – rašoma komentare.
Programėlė veikia naudojant „Bluetooth“ ryšį, jis fiksuoja artumą tarp įrenginių ir jo trukmę. Programėlės surinkta informacija saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami.
„KoronaStopLT“ nemokamai galima atsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“ internetinių parduotuvių.
Autorius Augustas Stankevičius
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
