Pastatų architektūra daro poveikį mūsų emocijoms ir veiksmams. Tyrimai rodo, kad „nuobodžių“ pastatų apsuptyje jaučiame slogesnes emocijas, o štai estetiška architektūra mumyse skatina pozityvumą. Šiuos faktus bei pastebimą „nuobodžių“ pastatų kiekio augimą patvirtina ir Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų „Darnu Group“ inicijuota apklausa.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotą reprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, įkvėpė pasaulinė „Humanise“ iniciatyva, analizuojanti architektūros įtaką žmonėms. Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Britų architektai pernai startavo su iniciatyva „Humanise“, kuria siekia aktualizuoti problemą, kad statoma vis daugiau „nuobodžių“ pastatų, kurie nejučia žmonėms kelia stresą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Jų atliktas tyrimas atskleidė, kad 57 proc. britų sutinka, jog juos supa vis daugiau nuobodžių pastatų, o 76 proc. nurodė, kad statinių išvaizda veikia jų psichinę sveikatą.
„Pastatai, kad ir kokie jie bebūtų, nėra tik apie funkciją. Tikime, kad darni pastatų integracija į vietos aplinką ir kontekstą yra neatsiejama nuo jų architektūros bei estetikos, kuri ne tik formuoja miesto veidą, bet ir santykį su jo gyventojais. Todėl nusprendėme panagrinėti, kokį poveikį mūsų šalies gyventojams turi statinių išvaizda, o taip pat, ar susiduriame su „nuobodžių“ pastatų problema, aktualia užsienyje. Atlikę reprezentatyvų tyrimą identifikavome panašias tendencijas, išskirtas „Humanise“ iniciatyvoje – absoliučiai daugumai svarbu, kaip atrodo nauji pastatai, o pusė žmonių sutinka, jog šalyje daugėja nuobodžiai atrodančių statinių“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Apklausus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojus, paaiškėjo, jog 85 proc. jų svarbu pastato išorės išvaizda, o 44 proc. sutiko, kad šalyje statoma vis daugiau nuobodžiai atrodančių statinių. Taip pat Lietuvos gyventojai, kaip ir britai, pastebi architektūros poveikį jų emocijoms ir veiksmams. Pavyzdžiui, 75 proc. respondentų, eidami pro įdomius pastatus, nusišypso, o kas ketvirtas stengiasi išvengti kelionės pro „nuobodžius“ pastatus ar jų kaimynystę.
Atliekant „Darnu Group“ inicijuotą tyrimą Lietuvoje, respondentų buvo prašyta nurodyti, kokia pirma mintis kyla išgirdus apibūdinimą „nuobodus pastatas“. Didžioji dalis įvardino šiuos raktažodžius: pilki, bespalviai ir niūrūs pastatai. Antra pagal populiarumą raktažodžių grupė – niekuo neišsiskiriantys ir nuobodūs statiniai, o trečioje vietoje atsidūrė sovietinės statybos namai.
Pačiais nuobodžiausiais savo miesto pastatais vilniečiai dažniausiai įvardino sovietinius daugiabučius, kauniečiai – Šilainių mikrorajoną, o klaipėdiečių nuomonės išsiskyrė ir vieno favorito išskirti nepavyko, tačiau ir čia buvo dažnai minimi sovietinės statybos visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai.
Vis dėlto, respondentai savo miestų architektūrą ir estetinį patrauklumą vertina neblogai, o vertinimų dinamika tarp jų pernelyg nesiskiria: Vilniaus vidurkis siekia 6,99 (iš 10), Kauno – 6,93, Klaipėdos – 6,90.
