Vieša paslaptis, kad vis dėlto neretai automobilinės atliekos, savo sudėtyje turinčios kenksmingų medžiagų, atsiduria įprastuose sąvartynuose, o dar blogiau – nuošalioje pakelėje ar kur nors pamiškėje. Dėl to baudą gali užsitraukti ir autoservisai, ir patys klientai, nors iš tiesų būtent nuo šių valios ir požiūrio dažniausiai priklauso, ar bus apsieita nuo baudų bei apskritai pavyks užtikrinti, kad automobilinės atliekos atsidurs ten, kur joms ir vieta.
Iškritus pirmosioms snaigėms atsargiausi ir pavyzdingiausi vairuotojai jau suskubo pasikeisti vasarines padangas į žiemines. Be abejo, dalis vairuotojų nusprendžia tai padaryti autoservise. Būtent per tokius sezoninius (ir ne tik) apsilankymus autoservise vairuotojai ir gali būti apmulkinami.
Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, vienas iš būdų atsikratyti senų padangų – jas atiduoti padangų pardavėjams, ko daugelis Lietuvoje tiesiog nežino.„Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietoje turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas. Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama“, – teigiama Aplinkos ministerijos atstovų pranešime.
Vis dėlto realybė Lietuvoje, deja, yra kitokia. Įstatymai numato, kad senų padangų surinkimas mūsų šalyje turėtų būti nemokamas, tačiau atliekų tvarkytojai tvirtina, jog ši sistema Lietuvoje vis dar neveikia iki galo, todėl autoservisai kartais mėgina už padangų utilizavimą klientų paprašyti kelių eurų.
Tiesa, yra dar vienas būdas atsikratyti senų padangų – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Derėtų priminti, kad jeigu nevykdoma nustatyta pareiga priimti padangų atliekas, įmonėms gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda. Jeigu patys gyventojai bandytų atsikratyti senų padangų necivilizuotai, tektų atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pagal nustatytą minimalų tokios žalos atlyginimo dydį bauda siekia daugiau nei 140 eurų.
Kalbant apie automobilines atliekas, dėmesį derėtų atkreipti ne tik į senas padangas. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei 1,5 milijono automobilių. Toks didžiulis automobilių parkas neišvengiamai kartas nuo karto reikalauja vizito autoservise.
Dėl šios priežasties tonos automobilinių atliekų (akumuliatorių, senų amortizatorių, variklių alyvos, filtrų ir pan.) atsiduria autoservisų patalpose, kur jų tolimesnis kelias gali būti neaiškus. Tik atsakingi autoservisai gali padėti išvengti ne vietoje išmestų atliekų ar netinkamai sunaikinamų atliekų, kurios užteršią gamtą bei orą kenksmingomis medžiagomis, nuodijančiomis žmones.
Pažeistos, ardomos ar paliktos irti detalės išskiria pavojingas medžiagas, kurios gali patekti į organizmą ir sukelti akių, balso stygų, trachėjos uždegimų, kvėpavimo takų susirgimų, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Dalis kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, švinas, kaupiasi organizme, o neigiamas jų poveikis gali pasijusti ir po daugelio metų. Toks elgesys nėra nepriimtinas, todėl vairuotojai turi suprasti, kad jie patys savo rankose turi galią rinktis atsakingus autoservisus ir bei padėti skleisti socialinės atsakomybės idėją.
„Žalvario“ direktoriaus Mindaugo Jančiausko teigimu, atpažinti atsakingą autoservisą galima jau įėjus į jo teritoriją ir patalpas. Autoserviso patalpose turėtų stovėti kelios atliekų talpyklos, skirtos jas išrūšiuoti. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t. t.
Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams – darbo patalpose arba šalia jų. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpas nesunku pastebėti ir į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.
Šiek tiek anksčiau atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės „Žalvaris“ užsakymu atlikta automobilių vairuotojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (64 proc.) Lietuvos gyventojų save laiko atsakingais aplinkai. Vis dėlto problema išlieka ta, kad trečdalis (31 proc.) respondentų nė nesusimąsto apie savo automobilio atliekų tvarkymą ir nėra linkę galvoti, ar servisas, kuriame taisomas jų automobilis, atliekomis pasirūpina tinkamai.
„Deja, bet, nepaisant gerėjančios situacijos, turbūt dar kiekvienam yra tekę matyti nemalonių ir netgi šokiruojančių vaizdų, kai kokiame nors griovyje ar pamiškėje guli sumestos padangos ar voliojasi numestas akumuliatorius. Viliuosi, kad, augant žmonių suvokimui apie tokio netinkamo atsikratymo pavojingosiomis atliekomis galimas pasekmes, tokių atvejų pasitaikys vis rečiau. Juk kalbame ne apie šiaip kokį numestą popierėlį, kas, žinoma, taip pat yra negerai, bet apie toksiškų, kai kuriais atvejais netgi vėžinių ar kitų sunkių susirgimų sukelti galinčių medžiagų turinčias atliekas“, – pabrėžė pašnekovas.
Ta proga Lietuvoje jau ne pirmus metus veikia „Žalvario“ inicijuotas projektas „Esu atsakingas vairuotojas“, kurio tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į pavojingas automobilių atliekas.
„Projekto tikslas yra informuoti vairuotojus, kad šie tvarkytųsi automobilius socialiai atsakinguose servisuose, kurie tas atliekas susitvarko pagal visus reikalavimus“.
Viliamasi, kad padedant šiam projektui vairuotojai taps sąmoningi ir gerai apgalvos, kokį autoservisą renkasi, t. y. servisą, kuris atsakingai tvarko surinktas atliekas. Ta proga vairuotojai visoje Lietuvoje gali prisijungti prie organizuojamos iniciatyvos bei prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės Lietuvos kūrimo.
Ar tau rūpi, kaip autoservisas, kuriame lankaisi, tvarko surinktas atliekas? Rinkis atsakingai atliekas tvarkantį servisą, užsiregistruok į atsakingų vairuotojų būrį ir laimėk 30 eurų vertės kuponą savo automobilio remonto darbams viename iš jų.
