Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį, kaip skelbia žiniasklaida, susitiks su pedagogų streiką šią savaitę ketinančia atnaujinti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS).
Ši organizacija anksčiau teigė esanti pasiryžusi grįžti prie derybinių pozicijų, tartis dėl kompromisinių variantų.
Primintina, kad, keičiantis įvairioms valdžioms, tiek konservatorių, tiek socialdemokratų lyderiai bet kokiuose mokytojų streikuose ar protestuose skelbdavo įžveligią politinę potekstę ir net Rusijos plaukuotą ranką.
Laikais, kai Kubiliaus ir Kirkilo koalicijoje ministravo ponia Žakaitienė, mokytojoms net buvo viešai siūloma sulieknėti. Neva persivalgė, per gerai gyvena. Kitados tautos “prietaisu” krikštytas premjeras, socdemas Algirdas Butkevičius irgi yra užsiminęs, kad mokytojų streikas neva naudingas tik Rusijai.
Reikalas tame, kad mokytojai, kurie streikuoti turėjo seniai ir daug aršiau, nekelia klausimo apie vidinį sistemos resursą. Jeigu kelios dešimtys milijonų gali būti skirtos niekam nei vieną sekundę nebuvusiai reikalingai “gyvenimo įgūdžių programai” ir visokiems parazitiniams įtraukos centrams kurti, tai kur pinigai dalykininkų algoms? Mums svarbiau matematikos ar kalbų žinios ar socialinės pedagogikos entuziastų laisvalaikio finansavimas?
Būtų pradėję nuo to, gal ir tėvai būt labiau parėmę, nes juk kreipėsi bent dalis jų į prokuratūrą.
Na o dabar – ministras lai pasikalba su profsąjungos lyderiu apie pinigus. Kitados Amerikos mafijozai su profsąjungomis irgi derėjosi.
LŠDPS pirmiausiai reikėjo ne pinigus akcentuoti, o švietimo politikos prioritetų kvailumą. Programos įsigalioja anksčiau, nei pateikiami vadovėliai, o mes apie algas. Keistoka.
