2021 11 08
Energetikos ministerija kreipėsi į savivaldybes, ragindama šilumos gamyboje naudoti daugiau vietinių miško kirtimo atliekų – pigiausio biokuro iš medienos skiedrų. Ministerijos skaičiavimais, tai leistų galutinę šilumos kainą vartotojams sumažinti daugiau nei 10 proc., taip pat skatintų vietinį verslą ir mažesnį miško biomasės importą iš trečiųjų šalių.
Vietinio biokuro pasiūlos didinimas yra vienas iš sprendimų, kuriais Vyriausybė, reaguodama į ženkliai išaugusias žaliavų kainas pasaulinėje rinkoje, siekia sušvelninti dėl to augančias šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainas buitiniams vartotojams. Skatinant didesnį tvariai pagaminto vietinio biokuro – miško kirtimo atliekų – naudojimą, Vyriausybės pavedimu atlikti teisės aktų pakeitimai, padidinti miško kirtimo liekanų paruošimo kiekiai ir pasiūla rinkoje, supaprastintos bei pagerintos šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygos.
Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau 2019-2020 metais vietinių miško kirtimo atliekų dalis šilumos gamyboje ženkliai sumažėjo, kai kritus biokuro kainoms, šilumininkai galėjo rinktis atpigusį aukštesnės kokybės biokurą. Palyginimui, biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, 2018 m. šilumos tiekimo įmonės vietinių miško kirtimo atliekų naudojo apie 30 proc. daugiau nei šį šildymo sezoną.
Miško kirtimo atliekų, vadinamųjų SM3 tipo medienos skiedrų, kaip žaliavos neįmanoma panaudoti jokiai kitai aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai gaminti. Dėl savo pigumo ir prieinamumo tai – ypatingai tinkama žaliava šilumos gamybai.
Pakoregavus miško kirtimo atliekų paruošimo metodiką bei supaprastinus šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygas, Valstybinė miškų urėdija iki 400 tūkst. m3 padidino planuojamą parduoti miško kirtimo liekanų kiekį. Palyginimui, 2020 m. VMU pardavė 240 tūkst. m3 miško kirtimo liekanų.
Tikimasi, tai paskatins šilumos gamintojus aktyviau naudoti miško kirtimo atliekas šilumos gamyboje. „Iš prekybos statistikos matome, kad jau šiandien šilumos gamintojai galėtų naudoti ženkliai daugiau miško kirtimo atliekų, tačiau tam reikalingi savivaldybių valdomų šilumos tiekimo įmonių sprendimai rinktis būtent Lietuvoje pagamintą tokio biokuro produkciją bei pritaikyti biokuro deginimo katilus šio biokuro naudojimui, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. – Didesnis tvariai pagamintų vietinių miško kirtimo atliekų naudojimas leistų daugiau nei 10 proc. mažinti galutinę šilumos kainą, skatintų vietinį verslą ir mažintų baltarusiškos miško biomasės importo įtaką šilumos kainoms Lietuvoje“.
Energetikos ministerija taip pat atkreipia dėmesį, jog Europos Sąjungoje griežtinami biokuro gamybos tvarumo reikalavimai, skatinamas ekologiškai ir tvariai gaminamo ir tiekiamo biokuro naudojimas, reikalaujama užtikrinti tvarumą visoje biokuro gamybos ir tiekimo grandinėje. Tikėtina, jog griežtėjant biokuro tvarumo ir CO2 taršos mažinimo reikalavimams, deginti bus leidžiama tik prastos kokybės biokurą, t. y., miško kirtimo atliekas, kurių neįmanoma panaudoti jokiai kitai aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai gaminti.
Nuotr.: Jo Zimny Photos/Flickr.com
