Evangelistas Matas pasakoja apie įvykius prieš Jėzaus gimimą. Tai laukimo, Dievo malonės, bet drauge ir didelių išbandymų metas. Marija ir Juozapas buvo susižadėję – pagal izraelitų įstatymą jau visateisiai vyras ir žmona, tačiau iki vestuvių turėjo gyventi kiekvienas savo namuose, ir tik vestuvių dieną vyras parsivesdavo žmoną pas save.
Tuo laukimo metu Juozapas pastebėjo, kad jo sužadėtinė laukiasi vaikelio. Galime įsivaizduoti, kaip jautėsi Juozapas – jo sužadėtinė nuo kažkokio vyro laukiasi kūdikio. Kas gali būti blogiau už išduotą meilę?
Tokiais atvejais vyras turėjo teisę viešai pasmerkti savo sužadėtinę ir palikti ją minios teismui, kuris anais laikais buvo labai negailestingas. Kaip pasielgs Juozapas? Jis labai mylėjo Mariją, ir nors jautėsi sužadėtinės apviltas, nutarė, kaip pastebi evangelistas, nekelti skandalo ir tylomis ją atleisti.
Nors evangelistas nieko nepasakoja apie Mariją, bet nesunkiai galime įsivaizduoti, kiek ji kentėjo, matydama sužadėtinio nerimą.
Marija, atrodo, galėjo Juozapui paaiškinti, kokiu būdu pradėtas jos įsčiose augantis kūdikis, bet nesiryžo to padaryti: o ir kas patikės tokiu aiškinimu? Marija meldėsi ir laukė, kad Dievas, kuriuo ji pasitikėjo, išriš abejonių ir nerimo mazgą. Tas skausmingas ir tylus Marijos laukimas gražiausiai liudija apie jos visišką pasitikėjimą Dievo Apvaizda.
Per sapną pasirodęs Viešpaties angelas nuramino Juozapą: „Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 20–21). Juozapas parsivedė Mariją į savo namus ir toliau ėjo palaimingos Jėzaus gimimo laukimo dienos.
Adventinis metas primena šį palaimingą laukimo laikotarpį. Likus savaitei iki Jėzaus gimimo šventės dar kartą rūpestingai pasitikriname, ar esame pasiruošę priimti pas mus ateinantį Išganytoją. Kaip prieš šventes susitvarkome savo gyvenamąją aplinką ir paruošiame šventinį stalą, su ne mažesniu rūpestingumu turime ruoštis sutikti gimsiantį Jėzų.
Kaip Šventajai Šeimai, taip ir mums gali nutikti nenumatytų ir dvasią drumsiančių įvykių, galinčių sukliudyti palaimingą Jėzaus atėjimo laukimo metą. Kasdien sekame karo įvykius Ukrainoje ir meldžiamės, kad greičiau ateitų ramybė į žiauraus karo niokojamą šalį. Ukrainiečių kančių akivaizdoje nublanksta mūsų sutinkami sunkumai, bet tai, kas asmeniškai mus paliečia, visuomet atrodo kaip pati sunkiausia našta.
Šv. Kalėdos bus tiek palaimingos, kiek joms gerai pasiruošime.
Bandykime neįsileisti į savo širdis pasaulietiško šurmulio ir išsaugoti Viešpaties atėjimo laukimo nuotaiką. Šiam tikslui parapijose organizuojamos adventinio susikaupimo dienos, rekolekcijos, maldos vakarai, adoracijos, turinčios padėti mums išsaugoti palaimingą laukimo metą. Kas bus mūsų širdyse, tai priklausys nuo mūsų pačių, todėl budėkime, kad koncertai, televizija, internetas ar visuomeniniai tinklai neįneštų į mūsų dvasią su Jėzaus Gimimo šventės laukimu nesuderinamos nuotaikos.
Dievo Sūnaus Motina Marija, padėk mums nors netobulai pasekti anuometiniu Jėzaus gimimo laukimo pavyzdžiu!
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
