Balandžio 21–28 dienomis vyko Lietuvos diplomatų ir specialiųjų atašė, dirbančių ekonomikos srityje, metinis suvažiavimas.
Jo metu Lietuvos diplomatai, komercijos, žemės ūkio, muitinės ir transporto atašė, dirbantys 44 valstybėse, kartu su Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų, viešųjų įstaigų „Inovacijų agentūra“, „Investuok Lietuvoje“, „Keliauk Lietuvoje“ ir „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ bei asocijuotų verslo struktūrų atstovais diskutavo ekonominės diplomatijos aktualijų klausimais, dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su lietuviškomis įmonėmis ir lankėsi tarptautinėje gynybos inovacijų konferencijoje Baltic Miltech Summit 2023. Atskira diena programoje buvo skirta Lietuvos maisto pramonės eksporto potencialo pristatymui Kaune.
Balandžio 24 dieną suvažiavimo dalyvius pasveikino užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėždamas, kad pagrindinės ekonominės diplomatijos temos šiuo metu yra susijusios ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Jo teigimu, ekonominė diplomatija yra vienas iš pagrindinių instrumentų, kuriais mes padedame savo valstybei augti.
„Strateginė diversifikacija, atsitraukimas nuo autokratinių režimų, bei naujų ekonominių rinkų paieška yra tik keletas iš priežasčių, kodėl 2022 metus mes galime pavadinti sėkmingais,“ – pabrėžė viceministras.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis apžvelgė 2022 m. ekonominius rezultatus ir pabrėžė, kad pagrindiniai Lietuvos ekonominio konkurencingumo akcentai yra investicijos į skaitmenizavimą, inovacijas ir talentų, įskaitant ir diasporos, pritraukimas.
Didelė suvažiavimo dalis buvo skirta ekonominiams atstovams būtinų kompetencijų didinimui. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis ir Investicijų plėtros departamento atstovai vedė interaktyviąją sesiją, kurios metu ekonominiai atstovai diskutavo užsienio investicijų pritraukimo temomis bei atliko praktines užduotis.
Vėliau grupėse buvo sprendžiamos situacijos, su kuriomis diplomatai ir specialieji atašė susiduria savo kasdieniame darbe. Suvažiavimo dalyviai dalijosi gerąja patirtimi bei tarėsi, koks būtų geriausias veikimo būdas konkrečioje situacijoje.
Balandžio 25-26 dienos buvo skirtos susipažinti su gynybos pramonės technologijomis ir inovacijomis. Suvažiavimo dalyviai kartu su savo rezidavimo šalių delegacijomis dalyvavo tarptautinėje gynybos inovacijų konferencijoje „Baltic Miltech Summit 2023“. Konferencijos metu buvo akcentuojami novatoriškų idėjų paieškos, reguliavimo bei gynybos pramonės finansavimo klausimai. Konferencijos paraštėse buvo surengti diplomatų ekonomistų ir spec. atašė dvišaliai susitikimai su gynybos pramonės įmonių atstovais. Ekonominiai atstovai taip pat lankėsi Pabradės karinėje bazėje, kur buvo pristatytos naujausios Lietuvos ir Baltijos šalių gynybos pramonės technologijos.
Balandžio 27 d. Kaune ekonominiai atstovai dalyvavo maisto pramonės dienoje, susitikimuose su sektoriaus eksportuojančiomis įmonėmis bei lankėsi pas maisto produktų gamintojus Kėdainiuose ir Marijampolėje.
Paskutinė suvažiavimo diena buvo skirta ekonominio saugumo klausimams, išsamiai susipažįstant su transporto ir energetikos sektoriaus aktualijomis bei prioritetais. Susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė pristatė logistinių grandinių diversifikavimo progresą ir strateginio projekto Rail Baltica svarbą siekiant pilnos integracijos į Europą. Pažymėta, kad ypatingas dėmesys yra skiriamas transporto koridorių Šiaurės-Pietų kryptimi plėtojimui, ieškoma geriausių sprendimų, kaip sustiprinti transporto jungtis tarp Baltijos šalių uostų ir Ukrainos.
Kalbėdama apie Lietuvos energetikos sektoriaus aktualijas viceministrė Inga Žilienė pasidžiaugė sėkmingu Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymu ir pabrėžė Lietuvos siekį spartinti Baltijos valstybių elektros sistemų atsijungimą nuo Rusijos bei Baltarusijos ir pradėti veikti vienu dažniu kartu su kontinentiniais Europos tinklais kaip galima greičiau.
Viceministrė pažymėjo Lietuvos keliamus ambicingus tikslus plėtojant atsinaujinančią energiją ir siekį iki 2030 metų tapti elektros energijos eksportuotoja. Viceministrė teigė, kad Lietuva svarsto galimybes ateityje vystyti ir mažuosius branduolinius reaktorius.
Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė pristatė ES taikomų ribojamųjų priemonių aktualijas, pažymėjo vieningos ir efektyvios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo politikos svarbą, siekiant veiksmingai pažaboti Rusijos galimybes tęsti agresiją prieš Ukrainą.
Šiuo metu 50 diplomatinių ir prekybos atstovybių bei konsulinių įstaigų dirba 74 ekonominiai atstovai – diplomatai, vykdantys ekonomines funkcijas ir kitų valstybės institucijų deleguoti specialieji atašė.
URM info.
