Rusijos geležinkelių (RŽD) krovinių apimtys 2025 m. sumažėjo 5,6 proc. iki žemiausio lygio per 16 metų dėl sumažėjusių naftos, statybinių medžiagų, metalų ir anglies vežimų, kuriuos lėmė didėjantis Rusijos karo ekonomikos poreikis ir vis sudėtingesnės pasaulinės rinkos.
Dėl didėjančios Rusijos skolos RŽD atsiduria šalies ekonominių iššūkių centre, nes geležinkelių tinklo istoriškai žemas skolos lygis smarkiai išaugo dėl krovinių vežimo apimčių kritimo, aukštų palūkanų normų ir bendro ekonomikos nuosmukio.
RŽD susidurs su didėjančiais rimtais finansiniais sunkumais dėl Kremliaus karo su Ukraina, didėjančių Vakarų sankcijų ir didėjančių finansavimo išlaidų, nepaisant to, kad ji laikoma „per didele, kad žlugtų“.
Rusijos geležinkeliai (RŽD) vis dažniau susiduria su, atrodytų, neišsprendžiamomis finansinėmis problemomis. RŽD yra svarbiausias Rusijos infrastruktūros tinklas, kasmet pervežantis šimtus milijonų tonų krovinių ir keleivių. 2003 m. Rusijos geležinkelių ministerijos įkurtas RŽD yra didžiausias darbdavys Rusijoje, turintis apie 700 000 darbuotojų.
RŽD veikia 11 laiko juostų Rusijoje ir, kaip valstybinė monopolija, Rusijos vidaus geležinkelių rinkoje neturi konkurentų. RŽD geležinkelių tinklas yra trečias pagal ilgį pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) geležinkelių tinklų.
2025 m. RŽD krovinių apimtys sumažėjo 5,6 proc. iki 16 metų minimumo. Tai lėmė sumažėjęs naftos, statybinių medžiagų, metalų ir anglies vežimas, kurį sukėlė didėjantis karo ekonomikos poreikis ir vis sudėtingesnės pasaulinės rinkos.
RŽD problemos atsirado tuo metu, kai pajamas paveikė Rusijos karo ekonomikos sulėtėjimas ir didžiausios palūkanų normos per du dešimtmečius.
Rusija yra didžiulė šalis, tačiau jos logistikos sistema istoriškai buvo silpnoji vieta, kuri nuolat ribojo jos gebėjimą kariauti ir išlaikyti ekonominį stabilumą.
RŽD paprašė valstybės 2,6 mlrd. JAV dolerių (200 mlrd. rublių) pagalbos 2025 m. pabaigoje. Kadangi kompanijaD transportuoja 87 proc. visų Rusijos krovinių, įskaitant naftą, kuri nėra transportuojama naftotiekiu, jos nestabilumas daro įtaką visai ekonomikai ir karinei logistikai.
2024 m. RŽD investavo 16,6 mlrd. JAV dolerių (1,28 trilijono rublių) į naują infrastruktūrą, didelius statybos projektus ir kitas plėtros formas.
Iki 2026 m. pradžios RŽD skola išaugo iki beveik 4 trilijonų rublių (51,9 mlrd. JAV dolerių), o tai reiškia, kad bendrovė patyrė sunkiausią finansinę krizę per pastaruosius 16 metų.
Dėl didėjančios skolos RŽD atsidūrė Rusijos ekonominių iššūkių centre, nes geležinkelių tinklo skolos lygis, kuris istoriškai buvo žemesnis, smarkiai išaugo dėl krovinių apimčių sumažėjimo, aukštų palūkanų normų ir bendro ekonomikos nuosmukio.
Be to, kad RŽD būtų išlaikytas kaip veikiantis civilinis subjektas, finansavimas reikalingas dėl karo su Ukraina. Karas smarkiai paveikė RŽD, nes Vakarų sankcijos sutrikdė prekybos srautus ir sumažino žaliavų eksportą, išskyrus eksportą į Kiniją. Todėl RŽD prisiėmė daugiau skolų, kad galėtų perorientuoti savo civilinę geležinkelių veiklą į rytus.
Nuo karo pradžios Rusija naudojo savo geležinkelius kaip pagrindinę priemonę tiekimui į Ukrainos frontą, nutiesti geležinkelį palei sausumos koridorių į Krymą.
Tai taip pat yra priežastis, kodėl ji teikia pirmenybę geležinkelių mazgų užėmimui Ukrainos teritorijoje. Lokomotyvų trūkumas ir darbo jėgos mažėjimas dar labiau pagilino krizę, nes kai kurios RŽD padaliniai dabar dirba su iki 60 proc. mažesniu nei reikalingas darbuotojų skaičiumi.
Kiekvieną dieną atšaukiama apie 200 traukinių, nes RŽD trūksta 2 500 mašinistų ir 3 000 lokomotyvų įgulos narių. Nors dabar pagrindinis Rusijos vyriausybės tikslas yra užkirsti kelią bendrovei įklimti į tokią gilią skolų krizę, iš kurios būtų labai sunku išbristi, ji iki šiol atsisako skirti RŽD prašomą sumą.
Dėl didžiulės skolos RŽD tapo trečiuoju didžiausiu skolininku Rusijoje, o jo dabartinė grynoji skola siekia maždaug 51 mlrd. JAV dolerių (2,8 trilijono rublių). Situaciją dar labiau pablogina aukštos palūkanų normos, kurias nustatė
Rusijos Federacijos centrinis bankas (CBRF), pagrindinis (pirmojo lygio) Rusijos bankas, siekdamas kontroliuoti infliaciją. RŽD komercinę veiklą dar labiau veikia karinių krovinių prioritetizavimas, kuris trikdo civilinį eismą. Kaip laikinas sprendimas, RŽD ketina 2026 m. sumažinti išlaidas 20 proc.
Kadangi Rusijos vyriausybė pastaruosius kelerius metus teikė pirmenybę Rytų Sibiro plėtrai, RŽD paėmė paskolas, kad finansuotų savo „Rytų poligono“ statybą, susijusią su transporto srautų iš Rusijos į Kiniją plėtra.
Dėl aukštų palūkanų normų RŽD dabar susiduria su sunkumais aptarnaujant šias skolas. Karas su Ukraina taip pat daro įtaką RŽD finansinei padėčiai. Kadangi geležinkeliu vežamų prioritetinių karinių krovinių apimtis smarkiai padidėjo, atitinkamai sumažėjo komercinių vežimų, iš kurių RŽD gauna pajamas, apimtis.
Paskutinis veiksnys, mažinantis RZhD pajamas, yra sisteminė korupcija. Sausio 28 d. Maskvoje buvo iškelta baudžiamoji byla prieš RŽD centrinės infrastruktūros direkcijos pareigūnus už sistemingą kyšininkavimą iš geležinkelio vagonų remonto bendrovių.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamieji per tarpininkus gavo mažiausiai 247 663 JAV dolerių (19 mln. rublių) kyšių, o nusikalstamos grupuotės veikloje dalyvavo mažiausiai 52 asmenys.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad mainais už kyšius nuo 2020 m. birželio iki 2026 m. sausio įtariamieji geležinkelio vagonų remonto įmonėms pateikė padidintus eksploatacijos rodiklius ir nuslėpė įrodymus apie neatitinkančius standartų remontus.
Nusikalstamoje veikloje dalyvavo tarpininkai, kurie palaikė ryšius su įmonių vadovais daugiau nei 40 regionų visoje šalyje. Įtariamieji bus kaltinami nusikaltimais pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalį „kyšininkavimu kaip organizuotos grupės nariai ypač dideliu mastu“.
2025 m. gruodžio 29 d. RZhD valdyba patvirtino 2026 m. investicijų planą ir biudžetą. Bendrovės spaudos tarnyba pranešė: „Remiantis nustatytais finansavimo šaltiniais, Rusijos geležinkelių investicijų programos apimtis kitais metais sieks 713,6 mlrd. rublių (9 mlrd. JAV dolerių). 531,4 mlrd. rublių (692 mln. JAV dolerių) bus skirta ilgalaikio turto priežiūrai ir transporto saugumo užtikrinimui. Konkrečiai, 288 mlrd. rublių (375 mln. JAV dolerių) skiriama riedmenų ir infrastruktūros kapitaliniam remontui, taip pat automatizavimo, elektros tiekimo ir ryšių sistemų keitimui ir modernizavimui.
RŽD numatytame biudžete taip pat numatyta lėšų iki 400 naujų lokomotyvų ir 190 keleivinių vagonų įsigijimui. Tačiau niūri realybė yra ta, kad RŽD 2026 m. biudžetas yra 20 proc. mažesnis nei 2025 m.
Siekiant išspręsti RŽD sudėtingą finansinę padėtį, svarstomos kelios vyriausybės paramos galimybės, įskaitant krovinių vežimo tarifų didinimą, mokesčių mokėjimo pakeitimus ir tiesioginės pagalbos teikimą iš Nacionalinio socialinio fondo (FNB) lėšų.
Siekiant optimizuoti RŽD skolos naštą, didieji bankai svarsto galimybę restruktūrizuoti jos skolų portfelį taikant palūkanų normą, lygią penkerių metų federalinių paskolų obligacijų kupono normai, pridėjus 1 procentą, su dešimties metų terminu.
Taip pat svarstoma galimybė laikinai konvertuoti banko paskolas į RŽD akcijas ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, su atpirkimo galimybe ir Finansų ministerijos garantija. Tačiau šiuo metu tokiai priemonei kliūva teisinė kliūtis – skolos konvertavimui reikės pakeisti įstatymą, reglamentuojantį geležinkelių transporto turto valdymą ir disponavimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad Rusijos Federacija yra visų RŽD akcijų savininkė.
2008 m. įsteigtas FNB gali būti nepajėgus suteikti RŽD skubios pagalbos paskolų, nes pats fondas patiria didelių finansinių sunkumų. Remiantis trečiojo pagal dydį Rusijos valstybinio banko „Gazprombank“ Ekonominių prognozių centro (CEF) tyrimu, FNB likvidus turtas, kurį vyriausybė naudoja biudžeto trūkumui, susijusiam su numatomomis naftos ir dujų pajamomis, kompensuoti, gali būti visiškai išeikvotas per kiek daugiau nei metus, jei naftos kainos išliks dabartiniame lygyje.
Remiantis Rusijos finansų ministerijos ataskaita, sausio 1 d. FNB sudarė 174,8 mlrd. JAV dolerių (13,415 trilijonų rublių).
Vyriausybės pareigūnai taip pat svarstė galimybę 5,2 mlrd. JAV dolerių (400 mlrd. rublių) RŽD skolą konvertuoti į akcijas, kurias įsigytų didžiausias šalies valstybinis bankas. Tačiau ši idėja buvo atmesta po CBRF pasipriešinimo, kuris įspėjo apie didelius pavojus nacionalinei ekonomikai.
Antrojo pagal dydį Rusijos banko „Vneshnetorgovnyi Bank“ (VTB) generalinis direktorius Andrejus Kostinas paaiškino, kad CBRF prieštarauja tokioms didelėms investicijoms į ne pagrindinį turtą, manydama, kad tokia schema sukeltų papildomą naštą kredito įstaigų kapitalui. Pirmasis pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Pianovas taip pat atmetė šį scenarijų.
Dėl to, esant dabartinei sudėtingai kreditų rinkos situacijai, RŽD svarsto galimybę parduoti dalį fizinio turto. Diskutuojama dėl galimo RŽD 49 proc. akcijų Federal Freight Company (FGC), didžiausios RZhD krovinių vežimo dukterinės įmonės ir antros pagal dydį Rusijos geležinkelio operatorės, pardavimo už maždaug 573 mln. JAV dolerių (44 mlrd. rublių). FGC valdo 134 300 riedmenų.
Kitas turtas, kurio pardavimas svarstomas, yra RŽD priklausantys „Moscow Towers“ pastatai Maskvos miesto rajone, kurių vertė yra 2,8 mlrd. JAV dolerių (220 mlrd. rublių) ir kurie buvo įsigyti 2024 m. už 2,5 mlrd. JAV dolerių (193,1 mlrd. rublių).
Tai rodo tiek RŽD finansinių problemų rimtumą, tiek svarstomas galimybes. Nepaisant to, kad RŽD yra valstybinė monopolija, ji taip pat ketina šiais metais išleisti pirminį viešąjį akcijų siūlymą, siekdama padidinti pajamas.
Šis žingsnis nėra be rizikos. Rusijos analitikai praneša, kad daugiau nei 70 proc. Rusijos įmonių, kurios per pastaruosius dvejus metus tapo viešosiomis, patyrė nuostolių, o jų akcijų vertė vidutiniškai sumažėjo 40 proc. Iš 18 naujai viešųjų įmonių tik penkios padidino savo akcijų kainas, o likusios – sumažėjo.
Brangūs projektai taip pat buvo atmesti dėl RŽD biudžeto mažinimo, o būtent pasiūlytas beveik 2000 kilometrų ilgio (1242 mylių) Šiaurės Sibiro geležinkelio (Sevsib) projektas nuo Sibiro Chanty-Mansijsko autonominės srities, Nižnevartovsko iki Ürümqi, Kinijos Xinjiang Uyghur autonominės srities sostinės. Taip nutarta dėl didelių išlaidų, susijusių su sudėtingu reljefu.
Rusijos vicepremjeras Vitalijus Savelevas, kaip pranešama, laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nurodė, kad, remiantis apskaičiavimais, statybos išlaidos siektų maždaug 50 trilijonų rublių (644 mlrd. JAV dolerių), todėl vyriausybė dabar paskelbė Sevsib projektą „neįgyvendinamu“.
Visi siūlomi sprendimai turi trūkumų. Geležinkelio tarifų padidinimas padarytų papildomą žalą vežėjams, ypač anglies pramonei, kuri jau kenčia nuo Vakarų sankcijų, įvestų po Rusijos karo, ekonominio poveikio.
Rekordinis krovinių vežimo tarifų padidinimas paskatino daugiau klientų rinktis kelių transportą. Kartu su paslaugų vėlavimais ir įrangos trūkumu, šie padidinimai paspartino krovinių praradimą sunkvežimių transporto sektoriuje.
Kadangi RŽD veikla generuoja 2,5 proc. Rusijos BVP, bendrovė plačiai laikoma „per didele, kad žlugtų“. Dėl karo su Ukraina, didėjančių Vakarų sankcijų ir augančių finansavimo išlaidų RžD neišvengiamai susidurs su vis didesniais finansiniais sunkumais.
Kaip paprasčiausias būdas sutaupyti išlaidų, karo su Ukraina pabaiga, matyt, vis dar nėra rimtai svarstoma. Vyriausybė toliau svarsto visas galimybes, įskaitant krovinių tarifų ir (arba) subsidijų didinimą, mokesčių mažinimą ir (arba) RŽD skolų konvertavimą į bendrovės akcijas.
Pasak Rusijos transporto ministro AndrejAus Nikitino, ministerija taip pat ketina pradėti perkelti krovinių srautus iš kelių į geležinkelių transportą, siekdama pagerinti RŽD finansinę padėtį, nors daugelio prekių gabenimas sunkvežimiais yra pigesnis ir patogesnis nei geležinkeliu.
Tai, kas gali būti vertinama kaip desperatiška arba genialu sumanymas, RŽD dabar bando pritraukti investicijų kapitalą iš pasaulinių finansų rinkų.
Vasario 6 d. Rusijos geležinkelių spaudos tarnyba paskelbė: „Tai pirmasis Rusijos geležinkelių emisijos juaniais [renminbi (RMB)] vertybinių popierių išleidimas Rusijos rinkoje – emisijos apimtis siekė 4 mlrd. [RMB] [576 mln. JAV dolerių; 44,4 mlrd. rublių] … apyvartos laikotarpis yra 3 metai ir 7 mėnesiai“, o mėnesinė kupono norma yra 7,60 proc. per metus.
RŽD pirmasis pavaduotojas Vadimas Michailovas didžiuodamasis pažymėjo, kad obligacijų platinimo metu jų pradinis apimtis padvigubėjo nuo 2 iki 4 milijardų RMB, patvirtindamas Rusijos investuotojų susidomėjimą RMB valiutos išvestinėmis priemonėmis, o „Gazprombank“ pirmasis viceprezidentas Denisas Šulakovas RŽD RMB obligacijų emisiją pavadino svarbiu žingsniu jos finansavimo šaltinių diversifikavimo strategijoje.
Nors RŽD RMB obligacijų emisija suteiks valstybiniam monopolininkui tam tikrą laikiną ekonominę pagalbą, svarbu tai, kad jos buvo išleistos RMB, o ne rubliais.
Tai akivaizdus pripažinimas, kad Rusijos investuotojai abejoja rublio ilgalaikiu stabilumu. Nepaisant RMB obligacijų emisijos, kol nebus pritaikytos kitos siūlomos fiskalinės priemonės papildomam finansavimui gauti, kad ir kaip tai būtų skausminga, RŽD laikinai toliau kapstysis tik tuo atveju, jei vyriausybė galės jai padėti priverstinėmis paskolomis iš valstybinių bankų, tiesioginėmis piniginėmis injekcijomis arba paprasčiausiu skolų nurašymu.
John C. K. Daly, Eurasia Daily Monitor
