Vilnius, vasario 17 d. (ELTA). Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys sutinka su Seimo kontrolierių tarnybos apžvalgoje apie įkalinimo vietas pateikiamomis pastabomis dėl įsisenėjusių problemų sistemoje. Visgi, pasak LKT vadovo, kriminalinė subkultūra, kastų sistema ir kitos bėdos yra susijusios su pasenusia kalėjimų infrastruktūra, kurios modernizavimui reikėtų papildomo finansavimo.
Kaip LRT radijui antradienį kalbėjo M. Kairys, pavyzdžiui, Estijai pavyko išspręsti dalį įkalinimo įstaigose įsisenėjusių problemų, kai buvo pastatyti nauji kalėjimai.
„Imkime estų pavyzdį: trys nauji kalėjimai, kamerinis tipas, kur gyvena po vieną ar po du (nuteistuosius – ELTA). Jie telpa į vieną kalėjimą, du kalėjimus (Estija – ELTA) nuomoja“, – komentavo LKT vadovas.
Reaguodamas į Seimo kontrolierių tarnybos paskelbtoje ataskaitoje minimas pastabas dėl situacijos kalėjimuose, M. Kairys tvirtino kritikai pritariantis. Visgi, anot LKT vadovo, pavyzdžiui, visiškai panaikinti kriminalinės subkultūros kalėjimuose esą nepavyks.
„Subkultūra egzistuoja visuose pasaulio kalėjimuose ir apie jos panaikinimą kalbėti būtų naivu. Bet mes kalbame apie priemones, kuriomis galime tuos dalykus kontroliuoti“, – komentavo M. Kairys.
Anot jo, su kriminalinės subkultūros reiškinio pasekmėmis kalėjimuose bandoma kovoti pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, įsteigiant vadinamuosius saugius būrius.
„Mes laikome ten žmones, kurie patiria smurtą. Sudarome jiems sąlygas tokias, kad jie būtų izoliuoti nuo tų grėsmių“, – pasakojo LKT vadovas.
Pasak M. Kairio, taip pat imamasi priemonių, siekiant trinti ribas tarp skirtingoms kastoms priklausančių nuteistųjų. Viena tokių priemonių – užimtumo didinimas.
„Tie aukščiausios kastos nuteistieji kartu su žemiausios kastos nuteistaisiais būna mokykloje“, – sakė M. Kairys.
LRT radijui kalbėjęs teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis pritarė, kad viena didžiausių problemų Lietuvos kalėjimuose – pasenusi infrastruktūra.
Jo teigimu, viliamasi, kad pasitelkus iš Norvegijos teikiamą finansavimą, dalyje įkalinimo įstaigų infrastruktūra bus atnaujinta.
„Artėjant susitarimui dėl Norvegijos finansavimo mechanizmų, tikimės, kad per artimiausius kelis metus pavyks įgyvendinti bent du rekonstrukcijos projektus, kuriais bus galima renovuoti, įrengti iki 260 vienviečių, dviviečių tipo kamerinių patalpų, kas natūraliai galėtų prisidėti prie tos subkultūros neigiamos įtakos nuteistiesiems mažinimo“, – aiškino viceministras.
Visgi, pasak M. Dobrovolskio, Lietuva neketina pasekti Estijos pavyzdžiu ir statyti naujų kalėjimų.
„Šiuo metu pastatyti trijų naujų kalėjimų finansinės galimybės tikrai neturime“, – sakė viceministras.
ELTA primena, kad Seimo kontrolierių įstaiga pristatė nepriklausomą situacijos Lietuvos kalėjimuose apžvalgą. Joje skelbiama, kad šalies įkalinimo įstaigose tebėra įsigalėjusi kriminalinė subkultūra, vartojami narkotikai, įsitvirtinusi kastų sistema, o kalėjimuose dirbantys pareigūnai patys vadovaujasi subkultūrų taisyklėmis.
