Daugiau nei 40 Lietuvos įmonių suvienijo jėgas, kad Bučos miesto parke iškiltų autonominė edukacinė erdvė „Bucha Forest Classroom“. Nors bendra projekto vertė siekia apie 200 tūkst. eurų, net pusę šios sumos – daugiau nei 100 tūkst. eurų – sudarė tiesioginė Lietuvos verslo parama medžiagomis, įranga ir darbais.
„Lietuvos įmonės šiandien ne tik prisideda prie Ukrainos atstatymo – jos plėtoja bendradarbiavimą ir stiprina verslo ryšius. Tai jau ne pavienės iniciatyvos, o nuosekliai auganti partnerystė, kuri kuria ilgalaikį pagrindą abiejų šalių ekonominiams ryšiams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Ankstyvas įsitraukimas – strateginis pranašumas
Pasak Inovacijų agentūros l.e.p. vadovo Pauliaus Kamaičio, ankstyvas įsitraukimas į projektus suteikia įmonėms galimybę greičiau susikurti patikimų partnerių ratą ir įsitvirtinti rinkoje, kol konkurencija dar nėra intensyvi. Svarbu tai, kad atstatymas remiasi „Build Back Better“ principu (liet. „atstatyti geriau nei buvo“), todėl auga poreikis inovatyviems, efektyvesniems ir tvariems sprendimams.
„Ukrainos atstatymo poreikis per artimiausią dešimtmetį sieks beveik 588 mlrd. JAV dolerių, ir mūsų įmonės šią galimybę išnaudoja vis drąsiau. Lietuvos verslas supranta, kad dalyvavimas atstatymo projektuose šiandien yra pamatas ilgalaikei eksporto plėtrai. Tai puikiai iliustruoja ir statistika: 2025 m. paslaugų eksportas į Ukrainą augo 42,3 proc. ir pasiekė 68,4 mln. eurų, o žinioms imlios paslaugos jau sudaro trečdalį visos šio eksporto struktūros“, – teigia P. Kamaitis.
Kritinis sėkmės veiksnys – patikimį partneriai lokaliose rinkose
Viena projekto partnerių – bendrovė „SoliTek“, Lietuvoje gaminanti inovatyvius saulės modulius bei energijos kaupimo sistemas – ne tik padovanojo technologinę įrangą, bet ir tapo svarbiu žinių šaltiniu vietos specialistams. Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir projekto koordinatorius Tadas Visockas pabrėžia, kad sukaupta patirtis Ukrainoje leido procesus įgyvendinti užtikrintai.
„Kadangi Ukrainos rinkoje darbuojamės jau kurį laiką, šio projekto dalies įgyvendinimas mums nesukėlė didelių sunkumų. Veikėme kaip įrangos tiekėjai ir aktyviai dalinomės patirtimi bei pastebėjimais, kaip geriau instaliuoti mūsų teikiamus sprendimus, kad jie veiktų maksimaliai efektyviai“, – pasakoja T. Visockas.
Anot jo, verslui, svarstančiam apie veiklą šioje šalyje, kritiškai svarbu rasti patikimą užnugarį vietoje. „Patarčiau labai aiškiai apsibrėžti atsakomybių ribas. Pats didžiausias iššūkis ir kartu svarbiausias sėkmės elementas – patikimi partneriai pačioje Ukrainoje“, – sako T. Visockas. Jis taip pat pastebi teigiamą projekto poveikį įmonės viduje: ši iniciatyva suteikė darbuotojams daugiau pozityvumo ir įtraukė komandą į prasmingą veiklą, o tai įkvepia tęsti pradėtus darbus Ukrainoje.
Nuo konstrukcinių dalių iki aukštųjų technologijų
Lietuvos verslo indėlis šiame projekte yra visapusiškas: į Bučą pristatyti langai, konstrukcinės dalys, apdailos medžiagos, baldai ir elektros įranga. Iš viso prie projekto prisidėjo 43 verslai, savanoriai ir privatūs rėmėjai. Tarp paramą suteikusių – tokie vardai kaip „BT Invest“, „Jūrės medis“, „Modulina“, „Narbutas“, „Energy Green“, „Brolis Timber“, „Doleta“ ir kitos bendrovės.
Šių metų vasario 21 d. oficialiai atidaryta „Bucha Forest Classroom“ tapo pavyzdžiu, kaip atkurti infrastruktūrą pagal „atstatyti geriau nei buvo“ principą. Tai tvari erdvė, galinti veikti visiškai autonomiškai, net ir sutrikus elektros tiekimui – pastate įrengtos saulės baterijos, akumuliacinė sistema bei šilumos siurblys. Planuojama, kad čia ekologinio švietimo programas baigs daugiau nei 12 tūkst. vaikų.
Auga aukštųjų technologijų ir paslaugų poreikis
Nors Ukrainos atstatymo kontekste dažniausiai kalbama apie statybas, realus poreikis yra daug platesnis: reikalingi inovatyvūs sprendimai švietimo (edtech), sveikatos, kibernetinio saugumo, energetikos ir gynybos srityse.
Lietuvos verslas šias galimybes išnaudoja vis geriau. Be sparčiai augančio paslaugų sektoriaus, ryškiausias kokybinis pokytis stebimas aukštųjų technologijų prekių kategorijoje. Per 2025 metus šios grupės eksportas į Ukrainą šoktelėjo 43,7 proc. ir siekė 181,6 mln. eurų.
Tuo tarpu stabilų vietos gamintojų įsitvirtinimą rinkoje patvirtina ir 20,2 proc. išaugusi lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė. Tai rodo, kad Lietuva Ukrainą vis dažniau atranda ne tik kaip paramos gavėją, bet ir kaip modernią, aukštųjų technologijų sprendimų reikalaujančią rinką.
