Europos Sąjungos šalyse per metus įvyksta apie vieną milijoną insulto atvejų. Apie 10 proc. ligonių visiškai pasveiksta, 25 proc. turi nežymų neįgalumą, 40 proc. – nuo vidutinių iki didelių pažeidimų, 10 proc. patyrusiųjų insultą prireikia pagalbos namuose, o 15 proc. miršta greitai po insulto. Ypač su sudėtingomis situacijomis susidūrė šiomis ligomis sergantys pacientai COVID-19 pandemijos metu. Reaguodami į situaciją, Kauno mokslo ir technologijos parko (Kauno MTP) bendruomenės nariai, įmonės „Gruppo FOS Lithuania“, KTU ir LSMU komanda dar labiau sutelkė dėmesį į biomedicininės elektroninės įrangos poinsultinei stebėsenai kūrimą.
Įranga suteiks svarbios papildomos informacijos poinsultiniu laikotarpiu
Pasak „Gruppo FOS Lithuania“ vadovės Rositos Makauskienės, iš kitos rinkoje esančios insulto stebėsenos įrangos kuriamas prietaisas išsiskiria tuo, kad yra saugesnis ir nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės ar stipraus magnetinio lauko.
„Iki šiol tokiems tyrimams atlikti naudojama įranga turi daug neginčijamų privalumų, bet yra labai brangi, galimas tam tikras pašalinis poveikis pacientui dėl jonizuojančios spinduliuotės. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai negali būti atliekami, jei pacientas turi širdies stimuliatorių, dirbtinius širdies vožtuvus ar kitus implantus. Tuo tarpu, naujai sukurta įranga šių trūkumų neturi ir matavimus atlikti galima daug kartų“, – atskleidžia R. Makauskienė.
Technologija skirta poinsultinei sveikatos stebėsenai, atsižvelgiant į smegenų pažeidimo dinamiką ir širdies bei kraujagyslių rodiklius, tokius kaip kraujospūdis ir prieširdžių virpėjimas – būtent šie rodikliai yra susiję su padidėjusia insulto rizika. Patentuotas išradimas – multimodalinių signalų rinkimo iš žmogaus organizmo sistema, galinti suteikti naują informaciją apie insultą patyrusių žmonių sveikatos rodiklius.
Galima užkirsti kelią galimoms komplikacijoms
Su Lietuvoje sukurtos biomedicininės elektroninės įrangos pagalba galima numatyti ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms bei gretutinėms ligoms, tokioms kaip prieširdžių virpėjimas, galimos širdies ir kraujagyslių problemos bei sumažinti antrinio insulto riziką.
„Medicinos technologijų kelias iki pacientų yra labai ilgas, ypač jei išradimas yra sudėtingas, o jo efektyvumą reikia įrodyti tyrimais, atliktais su insultą patyrusiais pacientais. Tačiau mes jau turime įrankį, kurį galima pritaikyti konkretiems praktiniams sprendimams. Šiemet jau gavome Lietuvos patentą bei pateikėme paraišką Lietuvos bioetikos komitetui, kad gautume leidimą ir galėtume pradėti klinikinius tyrimus“, – džiaugiasi R. Makauskienė.
Į Biomedicininę elektroninę įrangą poinsultinei stebėsenai jau investuota pusė milijono eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Italijos aukštųjų technologijų įmonės įsteigtas biomedicininės inžinerijos centras projektą įgyvendina kartu su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetu.
