Vilnius, gruodžio 1 d. (ELTA). Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui nevengiant kritiškai pasisakyti įvairių žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, ekspertai tokią politiko retoriką vertina neigiamai. Pasak žiniasklaidos tyrėjo Deimanto Jastramskio, „aušriečių“ lyderis sąmoningai menkina profesionalią žurnalistiką, o toks elgesys, anot jo, yra chuliganiškas.
„Tai yra žeminantys ir menkinantys terminai ir, galima sakyti, chuliganiška elgsena, kuri yra nepriimtina“, – Eltai teigė D. Jastramskis.
„Tai žmogus, kuris sąmoningai vienaip ar kitaip menkina profesionalią žurnalistiką ir žiniasklaidą. Manau, kad jis pasirinkęs tokią taktiką. Kitas dalykas, jis įsivaizduoja, kad tai jam duoda kažkokių politinių dividendų, kaip populistui. Neaišku, ar toks rezultatas gali būti, bet matosi, kad sąmoningai siekiama. Apskritai tokia jo elgsena ne vien žiniasklaidos ar žurnalistų atžvilgiu – ji būdinga ir kitai jo komunikacijai. Toks chamiškas stilius“, – akcentavo jis.
Lapkričio viduryje Seimo etikos sargai pradėjo tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio pasisakymų visuomeninio transliuotojo atžvilgiu. R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi bent keliais įrašais, kuriuose nevengė taikyti įvairių epitetų visuomeniniam transliuotojui. Įrašuose kalbama apie „tarybinį LRT tvaiką“ „komunistuojantį LRT“, sakoma „vargas be proto LRT eteryje“, transliuotojas vadinamas „purvasklaida“, kritikuojamas laidos „LRT forumas“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Tiesa, kiek anksčiau etikos sargai buvo pradėję tyrimą ir dėl R. Žemaitaičio pasisakymų LRT žurnalisto atžvilgiu. Birželio pradžioje politikas parlamente reikalavo visuomeninio transliuotojo žurnalisto Žyginto Abromaičio, kad LRT laidoje „Panorama“ būtų parodyta konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno replika. Seimo narys grasino daugiau neduoti interviu LRT, jei šis jo pageidavimas nebus įgyvendintas, taip pat užsiminė apie galimus veiksmus socialiniuose tinkluose bei apie turimus liudininkus.
R. Žemaitaitis ne kartą yra kritikavęs LRT veiklą, skiriamą finansavimą transliuotojui bei LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Kritikuoja ir kitas žiniasklaidos priemones
Tiesa, R. Žemaitaitis kritiškai pasisako ne tik visuomeninio transliuotojo, bet ir kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Lapkričio pradžioje perrinktas „aušriečių“ lyderis piktinosi žiniasklaidos priemonių darbu, kurios, anot jo, „tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“ bei metė kaltinimus, kad pastarosioms įtaką daro konservatoriai ir liberalai.
Praėjusią savaitę Seimui pateikta R. Žemaitaičio bei kitų parlamentarų siūloma iniciatyva dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Prieš plenarinį posėdį Eltos žurnalistė „aušriečių“ lyderio teiravosi, kaip jis vertina Teisės departamento išvadą, nurodančią, kad jo bei valdančiųjų kolegų siūlymai galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai. Vos išgirdęs klausimą apie tai, R. Žemaitaitis žurnalistę apkaltino melu.
„Eikit sau. Pagavau meluojančią. Mieli žurnalistai, va – žurnalistė meluoja. Gėda, ne? Parodykite man Teisės departamento pastaboje, kur parašyta, kad prieštarauja Konstitucijai“, – klausiant, kaip vertina Teisės departamento pastabas, jog LRT įstatymo pataisos gali prieštarauti konstitucinei doktrinai, atsakė R. Žemaitaitis.
Žurnalistei pakartojus, jog kalbama ne apie galimą prieštaravimą Konstitucijai, o konstitucinei doktrinai, R. Žemaitaitis toliau tvirtino, kad klausimas yra melagingas. Netrukus jis pakvietė Eltos žurnalistę stotis šalia jo, liesdamas nugarą ranka ragino stotis prieš kitų žurnalistų kameras.
„Dabar dar meluojančią pagavau. Tu pripažįsti, kad meluoji? Gerai, ateik prie manęs, ateik, ateik, pafilmuokit. Žurnalistas, kada užduoda klausimą, jis turi pasiskaityti Teisės departamento išvadas, o ne klausyti bliuzgių, ką kalba. Bliuzgiai, kurie kalba, kad prieštarauja Konstitucijos kažkokiai doktrinai, tai reiškia (prieštarauja – ELTA) dvasioms. Pagal Seimo statutą, Teisės departamentas turi pasakyti „prieštaravimas Konstitucijai“ ir tada (projektas – ELTA) eina į Teisės ir teisėtvarkos komitetą“, – tęsė R. Žemaitaitis.
Tiesa, šnekėdamas apie skelbiamas naujienas, politikas neretai vartoja terminą „pliotkai“, įvairias žurnalistes vadina „Seimo pliotkininkėmis“.
Prieš kelias savaites, kalbėdamas laidai „15min Tinklai“, jį kalbinusio žurnalisto teiravosi, ar šis nori būti priskirtas „ufonautams“.
„Kosmonautų gal jau užtenka Lietuvoje, ar jūs jau prie tų ufonautų kosmonautų norite būti priskirtas?“ – kalbant apie sienos su Baltarusija uždarymą, portalo „15min“ žurnalistui teigė R. Žemaitaitis.
Situacija – pavojinga
Vertindamas šiuos precedentus, D. Jastramskis teigė, kad toks profesionalios žiniasklaidos menkinimas yra sistemingas.
„Profesionalios žiniasklaidos menkinimas yra sistemingas ir nepaisant, ar ji visuomeninė, komercinė, privati. Tai labai susiję su ta žiniasklaida, kuri profesionaliai atlieka savo darbą ir išklauso įvairias puses, ieško tiesos. Ar gali populistams patikti žiniasklaida, kuri atlieka savo misiją ir siekia tiesos ir objektyvumo? Turbūt, ne“, – dėstė jis.
Savo ruožtu Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė tikino, jog tokia situacija – pavojinga.
„Kad žiniasklaida yra kritikuojama ir kad iš piliečių gali išgirsti nepasitenkinimą žurnalistų, žiniasklaidos atžvilgiu – tai nėra nauja. Bet kai tai pakyla į tą politinės valdžios lygmenį ir ne šiaip sau buvimo parlamente, bet dar ir valdančiojoje koalicijoje (…) tai yra labai blogas signalas mums, kaip žodžio laisvę vertinančiai šaliai“, – Eltai teigė D. Donauskaitė.
„Tai yra labai pavojinga situacija, nes šis žmogus turi, panašu, nemažai įtakos reguliuojant žiniasklaidą ir tai mus veda į labai tamsius scenarijus“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.
Vienos jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Valdančiųjų inicijuojamos įstatymo pataisos sulaukė viešos kritikos. Šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami susirūpinimą dėl to, jog Seimo narių veiksmai panašėja į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
