Vilnius, lapkričio 28 d. (ELTA). Seimui pradėjus svarstyti siūlymą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos dalyvauja užvaldant transliuotoją. Dalį parlamento siūlomų pokyčių palaikantis tarybos narys Jonas Staselis kritiškai sutinka tokius LRT vadovės pasisakymus.
„Pasižiūrėkite, ką ta pati generalinė direktorė rašo – kad taryba bando užvaldyti LRT. Tai palaukite, taryba yra aukščiausias valdymo organas ir taryba atlieka dalininkų susirinkimo funkcijas. Tai kas čia per užvaldymas?“ – LRT radijui kalbėjo J. Staselis.
„Nežinau, tegul žmonės vertina, kaip vertina šitą dalyką, aš nekomentuosiu. Bet taip buvo parašyta generalinės direktorės“, – dėstė jis, referuodamas į M. Garbačiauskaitės-Budrienės įrašą socialiniame tinkle „Facebook“.
Savo ruožtu LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis sako, kad tiek visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę, tiek tarybą vienija bendri tikslai. Anot jo, administracijos komunikacija yra veikiama politinės situacijos.
„Mes su generaline direktore, visa administracija, (…) esame vienoje valtyje. Ir yra bendri mūsų organizaciniai tikslai. Tai be abejo, kad ten gali būti skirtinga komunikacija, bet tos visos aistros, vėlgi, jos pareina nuo išorinio politinio fono. Bet, manau, kai jos aprims, galima bus komunikaciją sutvarkyti ir dirbti tai, kas mums priklauso“, – savo požiūriu dalijosi jis.
Kalbas, kad įstatymo pataisos gimė po tarybos narių susitikimo su politikais, vadina insinuacijomis
Ketvirtadienį LRT taryba išplatino savo poziciją dėl Seimui pateiktų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų – svarstant numatyti, kad atleidimui užtektų 1/2 tarybos narių balsų, pasisakoma už kvalifikuotos daugumos reikalavimo išlaikymą. Tuo metu kitus aspektus, susijusius su nepasitikėjimo argumentacija bei slaptu balsavimu, taryba pranešė iš esmės palaikanti.
J. Staselio teigimu, būtų vertinga atsisakyti šiuo metu įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad nepasitikėjimas generaliniu direktoriumi turi būti pagrįstas viešuoju interesu.
„Taryba ir sprendžia tuos dalykus pagal kuriuos, tarybos vertinimu, galėtų būti atleidžiamas generalinis direktorius“, – kalbėjo jis, sutikdamas, kad 2/3 daugumos reikalavimas atleidimui turėtų išlikti.
Tiesa, paklausus apie tai, ar kelią Seime besiskinantys įstatymo pakeitimai atsirado po to, kai dalis LRT tarybos narių susitiko su parlamento Audito komitetu, J. Staselis pažymėjo, jog tai tėra insinuacijos. Anot jo, susitikus su parlamentarais buvo diskutuota apie Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas, siūlymus, bendrą LRT tarybos darbą.
„Labai liūdna, kai kažkokios insinuacijos yra mėtomos, bandoma diskredituoti žmones, prikabinti jiems nesakytų dalykų – tai apie ką mes tada šnekame?“ – kalbėjo LRT tarybos narys.
Jastramskis: bandoma išbalansuoti pagrindinius nepriklausomumo svertus
Tuo metu D. Jastramskis pastebėjo, kad siūlymais paprastinti LRT vadovo atleidimo tvarką bei įšaldžius transliuotojo biudžetą ateinantiems trejiems metams, siekiama išbalansuoti esminius, LRT nepriklausomumą užtikrinančius aspektus.
„Kontekstas yra toks: du faktiškai pagrindiniai svertai, kurie saugo LRT nepriklausomumą – finansinis nepriklausomumas ir vadybinis nepriklausomumas – jie dabar išbalansuoti bandomi. Ir tai yra blogiausia. Kaip motyvuoja tie politikai, kurie siūlo – jeigu klausėte vakar Seimo plenarinio posėdžio salėje, kokia motyvacija, kokie asmeniškumai, kokie apskritai chuliganiški išsireiškimai sklandė. Tai yra kažkokie politinės komunikacijos absurdai, prie kurių mus pratina priprasti, kad nereaguotume. Tai yra, turbūt, esmė“, – pažymėjo LRT tarybos narys.
Kaip skelbta, pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.
Vienos jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir valdančiųjų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Valdančiųjų inicijuojamos įstatymo pataisos sulaukė viešos kritikos. Šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami susirūpinimą dėl to, jog Seimo narių veiksmai panašėja į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
