Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) žiniasklaidai skirtame renginyje gruodžio 21 d. įvardijo dvi Lietuvos aukštąsias mokyklas, imliausiai bendradarbiaujančias su verslu, skelbia „Verslo žinios“. Tai – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).
KTU rektoriaus Petro Baršausko teigimu, vienas iš pagrindinių šiuolaikinių aukštųjų mokyklų strateginių mokslo prioritetų turi būti inovacijų kūrimas ir bendradarbiavimas su verslu.
Pasak Universiteto vadovo, KTU sėkmingai bendradarbiauja su verslu – sėkmingai įgyvendina Europos mokslinių tyrimų programas ir glaudžiai bendradarbiauja su verslu šalies ir užsienio pramonės sektoriuose.
KTU visame pasaulyje garsėja savo inovacijų laimėjimais ultragarso, organinės chemijos, mechatronikos, sistemų diagnostikos, aplinkosaugos inžinerijos ir daugelyje kitų mokslo sričių.
MITA vadovo Kęstučio Šetkaus teigimu, iš 26 mokslo institucijų tik 14 pasinaudojo MITOS priemone, remiančia verslo užsakymus iš mokslo, tik 5 mokslo institucijos rodo išskirtinai puikius rezultatus verslo ir mokslo partnerystės srityje ir gali pasigirti, turinčios nuo 50 iki kelių šimtų bendrų mokslo ir verslo projektų ar verslo užsakomųjų darbų.
Agentūros žiniasklaidai skirtame renginyje dalyvavęs KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) direktorius Edmundas Šalna pažymėjo, kad Universitetas su verslo įmonėmis pasirašė apie 400 sutarčių.
MITA vadovaujantis K. Šetkus sako, kad reikia pradėti ruoštis aktyvesniam dalyvavimui tarptautinėse programose ir taip gauti finansavimą savo projektams. Jis taip pat pažymi, kad kitais metais atsiras naujų priemonių, kurioms bus skiriama ES struktūrinių fondų parama. Pavyzdžiui, bus prieinama atskira priemonė patentavimui, pumpurinėms, t. y. mokslo įstaigose atsirandančioms ir nuo jų atskylančioms, įmonėms, bendradarbiavimui su partneriais užsienyje.
K. Šetkus pažymi, kad daugiausiai lėšų iš verslo gaunama fiziniuose moksluose, o mažiausiai – socialiniuose ir humanitariniuose.
Agentūrai vadovaujančio K. Šetkaus vertinimu, neišnaudoto potencialo sritys Lietuvoje – daiktų internetas, biotechnologijos, lazeriai, atsinaujinanti energetika, nanotechnologijos.
