Viena iš psichologinės paramos ir konsultavimo centro steigėjų bei Lietuvos psichologų sąjungos narė Kristina Ušackienė teigia, kad „pozityvus mąstymas stiprina pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, į nesėkmes leidžia pažiūrėti iš „čia ir dabar“ perspektyvos, nesuabsoliutinant ir netapatinant su nevykėliškumu.“
Psichologė Kristina Ušackienė mano, kad pozityvumas yra mąstymo būdas, padedantis remtis vidinėmis stiprybėmis, ieškoti potencialiai pozityvių išeičių, priimti nesėkmes ir neužstrigti ties jomis. Pozityviai mąstyti yra ne tas pats, kas sakyti „viskas bus gerai“, nes nežinoma, kaip bus. Tačiau galima pasirinkti ar stiklinę laikyti puspilne, ar apytušte, jei joje yra vandens iki pusės.
Minčių galia
Psichologė prisimena filosofo mintį: „Gyvenimo laimė priklauso nuo gerų minčių, kurias mąstome”. Ji pasakoja, kad mintys turi įtakos emocijoms, o emocijos – elgesiui. Galiausiai net tas pats asmuo analogiškoje situacijoje gali pasielgti visiškai kitaip dėl tuo metu vyravusios minties. Psichologė tai iliustravo vienu pasakojimu apie keltininką. „Keltininkui keliant per upę žmogų, šis jo klausia, kokie žmonės gyvena kitoje upės pusėje. Keltininkas jo paklausia, o kokie žmonės gyvena ten, iš kur jis keliauja. Žmogus atsako, jog pikti, melagiai ir tinginiai. Keltininkas pasakė, kad kitoje upės pusėje taip pat gyvena pikti, melagiai ir tinginiai. Kitąkart žmogui paklausus, kokie žmonės gyvena kitoje upės pusėje, keltininkas jo perklausia, o kokie žmonės gyvena ten, iš kur keliauji? Žmogus atsako, kad geraširdžiai, draugiški ir nuoširdūs. Keltininkas atsakė, kad kitoje pusėje sutiksi taip pat geraširdžius, draugiškus ir nuoširdžius.“
Kristina Ušackienė teigia, kad neigiamos mintys ateina ir praeina, tačiau kai mintis kažkuo patraukia, ji tampa mums svarbi, pradeda veikti minčių-emocijų-elgesio ratu. Būna minčių, kurias vadiname iracionaliomis. Tai mintys, kurios nėra tiesa ir trukdo, nes žmogus galvoja, kad tai yra tiesa. Pavyzdžiui: „aš niekam nerūpiu“, „esu bevertis“. Psichologė pataria, kad galime išmokti atpažinti tokias mintis, užrašyti jas ir pabandyti pakeisti racionalesnėmis. Pavyzdžiui, draugas neatsiliepė į mano skambutį, bet tai nereiškia, kad aš niekam nerūpiu. Galbūt jis negirdėjo ar buvo užsiėmęs juk paprastai perskambina, kai gali kalbėti.
Taip pat psichologė pabrėžia, kad neigiamos emocijos kyla tam tikrose situacijose. Svarbu jas įsisąmoninti, sieti su įvykiu ar dabarties momentu, bet nesuabsoliutinti. Emocijos pasižymi bangavimu, tad galime pasakyti sau: kad ir kaip sunku šiuo metu, bet tai praeis ir nesitęs amžinai.
Dabartinė pasaulio situacija – laikina
Nors gyvenimas po truputį grįžta į savas vėžias, tačiau vis dar kyla klausimas, kaip esant tokioms gyvenimo sąlygoms jaustis neatskirtiems nuo kitų. Pašnekovė atsako, kad tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai negalime aplankyti sergančių artimųjų, apkabinti mylimo žmogaus ar surengti pasibuvimo kartu su brangiais žmonėmis, jausti liūdesį ar vienišumo jausmą yra adekvatu ir vargu, ar to pavyks išvengti. Nepaisant to, palaikyti bendravimą, sumažinti atskirties jausmą labiau išnaudojamos išmaniosios technologijos, pasitelkiamas kūrybiškumas. „Manau, kad fizinis atstumas kelia įvairius jausmus, tačiau iš esmės yra nepajėgus nutraukti emocinio ryšio, kurį turime. Svarbu neprarasti vilties, kad tai laikina ir kad bus atrastos priemonės, skirtos suvaldyti virusą.“ – drąsina K. Ušackienė.
„Tikiu, kad kiekvienoje, net ir pačioje sunkiausioje situacijoje yra išeitis, net jei tuo metu jos ir nematome. Saugus, atviras ryšys padeda į sunkumus pažvelgti naujai.“
Streso ir nerimo valdymas
Kiekvieną dieną susiduriame su stresu, tačiau dažnai jo net neatpažįstame ar nežinome, kaip su juo tvarkytis. Psichologė Kristina pasakoja, kad staigų nerimą ir stresą išduoda padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas. Labai svarbu pajutus stresą sureguliuoti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą, kas padeda nuraminti mintis. „Galima tiesiog užsimerkti ir keletą kartų giliai pakvėpuoti. Tai daryti reikėtų lėtai, vienodu ritmu, įkvėpus nežymiai užlaikyti kvėpavimą, iškvėpti lėčiau (pvz., santykiu 2:4). Vidiniu žvilgsniu sekant oro keliavimą, pastebėsime, kad įkvepiame vėsesnį orą, iškvepiame šiltesnį. Dėmesio koncentracija į kūno pojūčius padeda atitraukti mintis nuo negatyvių minčių. Iškvėpimo metu galima taikyti teigiamas frazes:„Aš esu ramus “, „Nusiraminsiu ir padarysiu, ką galiu“) arba pasitelkti vaizduotę – įsivaizduoti, kad esi tau saugioje aplinkoje. Esant galimybei, gali padėti sportas, pavyzdžiui bėgimas ar greitas ėjimas.“ – pataria psichologė.
Kristina Ušackienė apie stresą kalba, kaip apie mūsų kasdienio gyvenimo palydovą. Jis praneša apie gręsiantį pavojų, organizmas pasiruošia reaguoti, spręsti iškilusius sunkumus. Tokiu atveju stresas gali būti net naudingas. „Tačiau užsitęsęs stresas alina fizinius ir emocinius resursus, pradeda kenkti. Tyrimai rodo, kad žmogui įtaką daro ne pats stresas, o tai, ką asmuo galvoja apie jį. Jei žmogus stresą suvokia kaip signalą apie sunkumus ir ieško galimybių, kaip su tuo susidoroti, išsprendus problemas jis paprastai nepalieka neigiamų pasekmių“, – pasakoja psichologė.
Pozityvo kūrimo prasmė
Pašnekovė motyvuoja būti pozityviems, nes pozityvus mąstymas stiprina pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, į nesėkmes leidžia pažiūrėti iš „čia ir dabar“ perspektyvos nesuabsoliutinant ir netapatinant su nevykėliškumu. Toks požiūris padeda į klaidas pasižiūrėti kaip į galimybę augti, kažko išmokti ir nebijoti bandyti dar kartą. Pozityvių minčių įsitvirtinimas pasąmonėje suteikia vidinių jėgų ir ryžto žmogui imtis veiklų. Teigiamas mąstymas turi įtakos ne tik geresnei emocinei savijautai, bet ir fizinei žmogaus būklei.
Kasdienybė žavi
Kristina Ušackienė teigia pastebėjusi, kad šiuo metu dalis žmonių negeba atrasti džiaugsmo ir gyvenimo žavesio paprastuose dalykuose. „Musė ir pačioje gražiausioje pievoje susiras mėšlo krūvą, ant kurios nutūps, o bitutė net ir didžiausioje mėšlo krūvoje suras kad ir mažiausią gėlytę“, – prisimena mėgstamą posakį psichologė.
Anot Kristinos Ušackienės turėtume pastebėti gražius dalykus mūsų kasdienybėje ir gebėti jais pasigėrėti: „Pavyzdžiui, jei paklausime kito: „Kokia šiandien buvo mūsų kelionė į darbą?“, greičiausiai išgirsime atsakymą: „Kaip ir visada“. Bet kiekviena kelionė kartu gali būti ir vis kitokia. Galbūt šįryt medžiai buvo pasidabinę šerkšno sidabru ir leidau sau akimirką pasigrožėti. Galbūt sutikau seniai matytą draugą ar nusprendžiau eiti kitu keliu? Galiausiai gal alyvų žydėjimas sužadino prisiminimą, kaip vaikystėje ieškojome penkialapio žiedo?“
Taip pat psichologė teigia, kad kasdienybėje atrasti žavesį gali padėti tokios praktikos, kaip dėkingumo dienoraščio rašymas, dienos peržvalga, kai vienas iš užduodamų sau klausimų galėtų būti: „Kuo galim šiandien pasidžiaugti?“ ir „Kas mums šiandien pavyko?“
