Gydytojai vieningai teigia, kad fizinei veiklai ir sportui amžiaus apribojimų nėra. Kol žmogus juda, tol, pritaikius atitinkamą krūvį, sportuoti galima ir net rekomenduojama. Todėl ir Kauno visuomenės sveikatos biuras visus senjorus kviečia pradėti naują mankštų sezoną.
Lietuvoje atliktų įvairių tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai mankštinasi tik trečdalis vyresnio amžiaus šalies gyventojų. Kuo žmogus vyresnis, tuo jis tingesnis ir juda mažiau. Pavyzdžiui, iš 45–74 m. žmonių net 85–87 proc. laisvalaikį mėgsta leisti pasyviai. O pasyvus gyvenimo būdas, nuolat kartoja medikai, sukelia aibę sveikatos problemų: nejudantys ar mažai judantys žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, storosios žarnos ir kitų rūšių vėžiu, nutukimu, osteoporoze ir kt.
Vietoj vaistų – fizinis aktyvumas
Pasak sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto Tomo Lenart, reguliarus judėjimas reikalingas norint išsaugoti raumenų masę (kas vėliau padeda nebepriaugti svorio), stiprinti kaulus, kraujotakos sistemą, kontroliuoti apetitą, taip pat palaikyti motyvaciją ir gerą nuotaiką. Reguliarus judėjimas teigiamai veikia ir kitus brandaus amžiaus žmogaus sveikatos aspektus: ilgalaikę bei trumpalaikę atmintį, miego kokybę, suvokimą, savivertę ir savo veiklos efektyvumo suvokimą, gebėjimą savarankiškai judėti ir bendrauti. Verta prisiminti taiklų posakį: nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo, o tinkamai taikomas fizinis aktyvumas gali pakeisti dalį vaistų! Taigi ideali išeitis, siekiant naudos kūnui ir protui, – kuo daugiau judėti, atrasti tą fizinę veiklą, kuri patiktų ir teiktų pasitenkinimą.
Tenka pasidžiaugti, kad menkutis postūmis jaučiamas ir Lietuvoje. Parkuose, pajūryje ar gatvėse galima pamatyti žingsniuojančius senjorus su šiaurietiško ėjimo lazdomis ar tiesiog sukančius vieną ratą po kito, kai kurie sporto klubai senjorų mankštas įtraukia į treniruočių programą ir skatina vyresnius žmones jose aktyviai dalyvauti. Be abejo, lankyti sporto klubą, kurio abonementas kainuoja, – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, norint reguliariai sportuoti, juk yra ir kitų – nemokamų alternatyvų. Tad kodėl tuo nepasinaudojus?!
Naujas senjorų mankštų sezonas!
Štai projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas Kauno mieste“ jau praėjusį sezoną sulaukė didelio vyresnio amžiaus žmonių susidomėjimo. Tikimasi, kad ir šį sezoną senjorai išliks taip pat aktyvūs. Vyresni nei 60 m. kauniečiai kviečiami į 5 skirtingus užsiėmimus: mankštas baseine, funkcines treniruotes, kineziterapines mankštas, taiči užsiėmimus, linijinių šokių pamokas. „Kiekviena veikla yra skirtinga, o tai leidžia gyventojams rinktis užsiėmimus pagal savo poreikius bei aktyvumo lygį. Norime, kad kuo didesnė Kauno miesto senjorų dalis dalyvautų organizuojamose veiklose, todėl dažniausiai grupes renkame mėnesiui arba dviem. Didžiausio vyresnio amžiaus žmonių susidomėjimo sulaukia mankštos baseine, neatsilieka ir Rytų kultūros dvasia įkvepiančios taiči treniruotės. Šokiuose dažniausiai lankosi moterys, bet visada labai kviečiame ir vyrus. Būrį bendraminčių sujungia vienas tikslas – išnaudoti turimą laiką sveikatos labui“, – sako Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Jie pastebi, kad nuolatinės užsiėmimų lankytojos – daugiausia moterys, ir ragina vyrus taip pat aktyviai dalyvauti mankštose. Juk niekas kitas nepasirūpins jų sveikata – tik jie patys! Juolab kad statistika byloja, jog vidutinė vyrų gyvenimo trukmė dešimčia metų trumpesnė nei moterų.
Kaip save motyvuoti?
Mokslininkai, tiriantys judėjimo stokos problemą, išskiria tokius veiksnius: bendraminčių nebuvimas, neįdomios fizinio aktyvumo programos ar nesidomėjimas fiziniu aktyvumu apskritai, žinių apie sveikatą trūkumas, galimybių aktyviai judėti neturėjimas ir kt. Tyrimų išvadose pabrėžiama, kad palaikančio ir motyvuojančio draugo trūkumas yra labai svarbi kliūtis, ypač aktuali vyresniems, perkopusiems per 70 m. žmonėms. Tačiau ar įmanoma susirasti draugų, bendraminčių sėdint tarp keturių kambario sienų? Tereikia išdrįsti ir nors kartą išeiti iš namų – nustebsite sužinoję, kad ne jūs vieni baiminotės, jog kažko nesugebėsite ar kažkas nepatiks.
Kai kuriems brandaus amžiaus žmonėms atrodo, kad pradėję sportuoti jie gali sau labiau pakenkti nei padėti. Daugelis senjorų bijo „perlenkti lazdą“, dusulio priepuolių, krūtinės ląstos, sąnarių, stuburo skausmo ar lėtinių ligų paūmėjimo, bijo nugriūti ir susižaloti. Higienos instituto atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad šiuo atveju labai svarbu glaudžiai bendrauti su šeimos gydytoju. Pasak tyrėjų, pirminės sveikatos priežiūros ir kitų specialistų teikiamos fizinio aktyvumo konsultacijos labiausiai skatina žmones keisti fizinio aktyvumo elgseną ir sekti pokyčius. Iš tiesų, jei gydytojas išrašo „receptą“, kiek kartų per savaitę ir kokiu tempu judėti, tai yra geriausia paskata, o svarbiausia – nieko nekainuoja.
Registracija į užsiėmimus vyksta tel. 867373593 arba 837454717
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Šaltinis: kaunovsb.lt
