Analogų Lietuvoje neturintis projektas „Kauno akcentai“ jau trečius metus iš eilės menininkų idėjas paverčia miesto gatvių puošmenomis. Meno kūriniai tyliai įsilieja į mūsų aplinką ir tampa netikėtu atradimu. Tad pristatome pačius naujausius „Kauno akcentus“. Jei jų dar nematėte, kitą kartą praeidami tikrai atkreipsite dėmesį.
Vytenio Jako piešinys „Šviesos nešėjas“
„Kiemo galerijos“ įkūrėjas, „Kiemų šventės“ iniciatorius Vytenis Jakas nestokoja originalių idėjų Kaunui. Vienas naujausių jo darbų – ant Kęstučio g. 53 namo fasado nupiešta skulptūros iliuzija.
Šis pastatas turi modernizuoto neoklasicizmo bruožų, fasade gausu architektūrinių detalių, tačiau menininko dėmesį patraukė viena tuščia niša. Anot V. Jako, Kaune beveik nėra klasikinės architektūros pastatų, kurių fasadus puoštų antikinės skulptūros kaip kituose Europos didmiesčiuose. Tad savotiška „tuštuma“ arba tuščioji niša skatino ieškoti jos ,,užpildymo“ galimybės. Taip autoriui kilo mintis nupiešti skulptūrą, kuri iš tolo atrodytų kaip tikra.
„Šviesos nešėjas“ yra eksponuojamas vienoje iš fasadinių Kęstučio gatvės namo sienų. Kompozicijoje niša tapybiškai šiek tiek pagilinta, joje vaizduojama Antikos tapytojo skulptūrą primenančio herojaus figūra. Personažas vienoje rankoje laiko dailininko paletę, o kitoje – teptuką. Šios detalės sukurtos iš veidrodėlių mozaikos, kuri žaismingai atspindi saulės šviesą.
Gatvės menas leidžia pažvelgti į miesto erdves, namus visai kitu kampu. Anot V. Jako, ant pastatų atsiradę piešiniai pakeičia konkrečios vietos emociją ir skatina naujai pamatyti įprastus, statiškus, jau nebepastebimus pastatus.
Timotiejus Norvila-Morfai – 10 Kauno architektūros įkvėptų inkilų
Šie nameliai paukščiams yra išskirtiniai ir unikalūs, nes jie primena Kauno simboliais laikomus pastatus. Dalis inkilų tapo mažosiomis tarpukario pastatų kopijomis, o kiti papuošti Kauno modernizmo architektūros detalėmis.
Anot šio projekto idėjos autoriaus T. Norvilos, daugeliui žinomo Morfai vardu, šie inkilai su lengvu humoru primins žymių pastatų formas, pavyzdžiui, yra sukurtas inkilas, primenantis Kauno centrinį paštą.
Šiuos inkilus rasite Laisvės alėjoje, prie Kauko laiptų, funikulieriaus, Radastų gatvėje esančios bibliotekos ir kitose Kauno viešose erdvėse. Projekto autorius pabrėžė, kad vietos inkilams parinktos ne atsitiktinai, bet atsižvelgiant į juos supančią aplinką.
Namelių gamyba buvo derinama su ornitologais. Pagal specialistų rekomendacijas parinkti inkilų landų dydžiai skirtingoms paukščių rūšims: varnėnams, strazdams, zylėms ir kitiems paukščiams.
Kęstutis Balčiūnas – skulptūrinė kompozicija „Nežiopsok“
Skulptūrinė kompozicija „Nežiopsok!“ vaizduoja du personažus: berniuką, važiuojantį dviračiu, ir šalia bėgantį šuniuką. Vaikas pasisukęs į savo šunį „važiuoja“ senuoju Vilniaus gatvės grindiniu ir nemato prieš jį išdygusio namo.
Šis „Kauno akcentas“ pasakoja apie seniausios Kauno gatvės istoriją. Norint suprasti šio meno kūrinio prasmę, verta žinoti, kaip keitėsi Vilniaus gatvė.
Vilniaus gatvė buvo seno viduramžių kelio nuo Kauno pilies į sostinę dalis. XIX a. viduryje įgyvendinant gatvių perplanavimo projektą pagal 1847 m. patvirtintą Kauno planą, buvo pakoreguota ir Vilniaus gatvės trasa, rytinę jos atkarpą pakreipiant šiauriau link Savanorių prospekto.
Ten, kur dabar yra Vilniaus ir J. Gruodžio gatvių sankirta, buvo pastatytas gyvenamasis namas (dabartinis adresas – Vilniaus g. 46). Vėliau, įgyvendinus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, senoji gatvės trasa buvo pažymėta tašytų akmenų grindiniu, kuris tarsi palenda po minėtu gyvenamuoju namu.
Anot idėjos autoriaus K. Balčiūno, šią unikalią urbanistinę vietą verta pažymėti meninėmis priemonėmis, taip ją aktualizuojant ir paverčiant įdomiu miesto akcentu.
Šie „Kauno akcentai“ jau puošią Kauno gatves, tačiau projektas ir toliau skatina siūlyti menines idėjas miestui. Visus įgyvendintus ir konkurse dalyvaujančius meninius projektus rasite čia.
kalba-kaunas.lt informacija
