Nuo Kauno iki Dubajaus
Kaunietis šiemet „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimuose nominuotas kategorijoje „Už Lietuvoje gimusių idėjų sklaidą pasaulyje“.
Dar būdamas studentu Algirdas susidomėjo projektu, kaip mobiliojo ryšio telefoną susiesti su GPS imtuvu. Subūręs draugų komandą, įkūrė įmonę „TeleSoftas“, kuri išaugo į kompaniją, kuriančią mobiliąsias programėles didžiausioms užsienio telekomunikacijų bendrovėms.
Šiuo metu programinę įrangą kurianti įmonė turi savo padalinius Kaune, Ciuriche, Dubajuje, San Franciske ir sėkmingai eksportuoja paslaugas visame pasaulyje. Šiomis dienomis atidaromas biuras ir Vilniuje.
Startas – bendrabučio kambaryje
– Kokia buvo Jūsų verslo pradžia? – DELFI paklausė A. Stonio.
Kai aš mokiausi Danijoje, po mokslų atlikinėjau praktiką „Elman“. Tai tokia įmonė, kuri daro „graphic monitoringą“. Ten jau dirbo mano brolis, sako, gera firma, ateik pasipraktikuoti. Jie dar Symbian telefonui darė patį pirmąjį navigatorių. Čia buvo 2003 metais. Tai aš vasarą ir dirbau Kopenhagoje. O rudenį turėjau jau į Kauną važiuoti studijuoti į KTU į pirmą kursą. 2002 metais įstojau į pirmą kursą, paskui grįžau po vasaros vėl į pirmą kursą, tada 2004 vėl į pirmą kursą. Tris kartus ėjau į pirmą kursą (juokiasi – DELFI).
Po antro išvažiavimo kai grįžau, gyvenau bendrabutyje, pradėjau dirbti toje Danijos įmonėje. Kadangi jie turėjo man atlyginimą mokėti, teko įkurti individualią įmonę. Paskui padidėjo darbų apimtys. Jie man sako: surask kokį draugą mums. Tai ir suradau jiems bendrabučio kaimyną. Dirbome dviese, jam reikėjo irgi mokėti algą, tai va jis buvo mano pirmas darbuotojas – bendrabučio kaimynas (juokiasi – DELFI). Jis šiuo metu nebedirba, bet kitas kaimynas iš bendrabučio dirba iki šiol.
– Danai lankėsi Kaune, tad teko parodyti savo ofisą?
Aš danams rašiau, kad turiu ofisą Kaune. Ir jie sugalvojo atvažiuoti čia. O mes iš tikro bendrabutyje dirbome, tai gėda buvo į bendrabutį vežti tuos danus. Tai mes išsinuomavome butą Sapiegos gatvėje, prie savivaldybės. Nusivežėme ten kompiuterius, atvažiavo danai pažiūrėjo, sako: „O, čia kokioje geroje vietoje dirbate”.
Tai mes juos čia vedžiojome po Laisvės alėją, jiems čia patiko tada. Tai buvo 2004 metais. Mes iš to buto po dviejų savaičių išsikraustėme, sumokėjom 800 litų, tais laikais beprotiški pinigai buvo. Suveikė planas, jie mums daugiau siuntė darbų. Tiesa, paskui tą įmonę nupirko kiti savininkai ir nebedirbome mes su jais.
Pradėjome patys važinėti į Londoną, į „Synbiam smartphone show“. Susiradome naujų klientų Šveicarijoje, su kuriais iki šiol tebedirbame. Ir išsivystė čia viskas. Pradžioje buvo 2 darbuotojai, dabar 120 darbuotojų. Koncentruojamės į mobiliąsias technologijas ir telekomunikaciją. Mes esame programuotojų namai, buriame programuotojus, kurie tobulina savo žinias ir kelią profesionalumo lygį.
– Kokius konkrečius darbus atliekate?
Mes darome pagal užsakymus. Suburiame komandas, kurios gamina produktus kitoms kompanijoms. Dirbame pradedant nuo mobilios prekybos programų parduotuvėms, baigiant tokiomis sistemomis, kaip profesiniai įrankiai, kurios dirba su elektros prietaisų matavimo prietaisais visame Vokietijos elektros greide. Tarp mūsų darbų yra ir „British Petroleum“ vidinių procesų tobulinimas, operatoriaus tinklo perkonfiguūravimas piko metu į gyvenamuosius rajonus.
Dirbame su didelio spektro užsakymais, bet pagrindas yra mobilios technologijos. Mūsų ofise yra didžiausias kiekis programuotojų Baltijos šalyse.
– Ar jau žinote, kokia buvo Jūsų verslo sėkmės paslaptis?
Sėkmės paslaptis yra užsispyrimas, nuolatinis noras tobulėti. Labai svarbu atvirumas, transparencija, draugiškumas. Ir žinoma, darbas turi būti pačiam įdomus, tiesiog veža. Šiais metais jau 14 metų kaip dirbame ir vis tiek veža.
– Neabejoju, kad per šį laiką buvo ir sudėtingų laikotarpių.
Sunkiausias mums momentas buvo, kuomet atsirado „Android“ ir „Iphone’as“. Mes nuo 2003 metų kurėme parduotuves, skirtas smartfonams, „Nokiai“. Sugriuvo mums čia visas gyvenimas, tai buvo 2010 metais. Nebebuvo mobilių parduotuvių, nebeužsakinėjo operatoriai, pyptonų niekas nebepirko, muzikėlių, ekrano paveiksliukų nebepirko.
Reikėjo viską greitai keisti, persikvalifikuoti. Buvo sudėtinga. Per metus reikėjo persiorientuoti, o tuo metu jau buvo apie 40 darbuotojų. Taikėmės prie rinkos sąlygų, keitėme klientus. Visiškai pakeitėme. Perėjome prie serverinės dalies, t. y. to, ko vartotojas nemato. Turėjome įgyti žinias, tobulėti naujose technologijose. Šiuo metu turime po 15 „Androido“ ir „Iphone“ programuotojų. Nei viena įmonė neturi tiek koncentruotų specialistų. Kalbant apie mobilias technologijas, esame didžiausia Baltijos šalyse įmonė, jau lyginamės su Lenkijos įmonėmis. Esame konkurencingi.
– IT specialisų biurai gana dažnai būna nestandartiški, tačiau matyti biure vaikštėjantį šunį kiek neįprasta.
Barnis yra mūsų vieno darbuotojo šuo, jis čia ateina penktadieniais. Kadangi ši savaitė yra šventinė, tai jis dabar čia yra. Stalo tenisą labai norėjau ofise turėti, nes vaikystėje svajojau turėti stalo tenisą.
Iš užsienio atėjo mada ofisuose, tokios kaip džinsų dienos ofisuose. Niujorke tai vadinama „casual friday“. Penktadieniai pas mus vyksta džiaugsmo diena, šventės, šuo čia, popkornai, „Playstation“ čempionatai, stalo futbolas, įvairiausios pramogos.
– Kas Jūsų pagrindiniai klientai?
Šiaip daugiausia mūsų užsakymai atkeliauja iš užsienio. Lietuvoje mūsų yra daryti „Cgates“, „Autopliusas“.
– Nuolat girdime kalbų, kad Lietuvoje sudėtinga rasti gerų darbuotojų. Ar susidūrėte su šia problema?
Gerų, aukštos kvalifikacijos specialistų yra sunku rasti, bet čia ne Lietuvos problema – čia viso pasaulio problema. Bet dabar džiugina jaunieji specialistai. Jie neturi daug darbo patirties, bet įstoję į universitetus. Ta naujoji karta turi programavimo įgūdžių ir ateina pas mus. Šią vasarą turėjome 12 praktikantų, jų noras vis didėja ateiti pas mus. Mes turime patys juos apmokinti, užsiauginti, nesvarbu, jei išeina kitur. Mes imsime dar, auginsime ir mokinsime. Mes užsispyrę.
„Globalios Lietuvos apdovanojimai” pagerbia su Lietuva save siejančius tarptautinius profesionalus, kurie savo talentu ir darbu atveria Lietuvai pasaulines galimybes ir perspektyvas. Apdovanojamais siekiama, kad svarūs pasaulio lietuvių nuopelnai būtų pastebėti, pripažinti ir įvertinti. ,,Globalios Lietuvos apdovanojimus” organizuoja tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, telkiantis diasporos atstovus Lietuvos vardui garsinti, ekonominiam ir visuomeniniam šalies potencialui stiprinti bei globalioms galimybėms Lietuvai kurti.