Kauno miesto taryba nusprendė, kad priimant vaikus tiek į darželius, tiek į mokyklas pirmiausia bus atsižvelgiama į realią jų gyvenamąją vietą. Visi kiti kriterijai, kuriais vadovautasi iki šiol, tampa visiškai nereikšmingi. Tai sukėlė aštrių diskusijų tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atžalų turinčių kauniečių.
Vaikų priėmimo į ikimokyklines įstaigas, pradines ir bendrojo lavinimo mokyklas tvarką Kauno miesto taryba pakoregavo paskutiniame praėjusiųjų metų posėdyje. Atnaujintame dokumente rašoma, kad nuo šių metų spręsdamas, kas lankys ugdymo įstaigą, o kas ne, jos vadovas turės atsižvelgti į vienintelį kriterijų – kur kandidatas gyvena. Jei į vieną vietą pretenduos keli netoli darželio ar mokyklos gyvenantys vaikai, pasirinkimas priklausys nuo to, kurio vaiko tėvai ilgesnį laiką yra deklaravę gyvenamąją vietą mikrorajone.
Seno skandaliuko gijos
„Lietuvos žinių“ duomenimis, toks sprendimas miesto politikams pasiūlytas, kai prieš metus kilo skandalas dėl dviejų Kauno pradinių mokyklų – „Ryto“ ir Prano Mašioto. Vos paskelbus priėmimą į paruošiamąsias ir pradines klases, tėvai, norintys, kad jų vaikai lankytų būtent šias mokyklas, ir besitikintys pirmesni pateikti prašymus, budėjo per naktį. Visiems norintiesiems nepatekus į Šilainiuose įsikūrusias ugdymo įstaigas, o Kauno miesto tarybai net nusprendus nekomplektuoti jose priešmokyklinių klasių, tėvai pradėjo viešai reikšti pasipiktinimą. Po šio incidento, „Lietuvos žinių“ šaltinių teigimu, vienos minėtų pradinių mokyklų vadovei buvo pasiūlyta vadovauti dar vienai, ne tokių gerų tėvų atsiliepimų sulaukiančiai pradinei mokyklai. Tačiau neigiamas direktorės atsakymas užrūstino valdančiąją daugumą. Neoficialiai pradėta kalbėti, kad mokyklos tampa geidžiamos, jų vadovams ėmus atsirinkinėti vaikus pagal jų tėvų turtinę padėtį. Esą todėl Kauno taryba ir paraginta keisti priėmimo į ugdymo įstaigas tvarką. Komentuodama šį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė patvirtino, kad nuo šiol pirmenybę patekti į ugdymo įstaigas turės tie vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota konkrečiame mikrorajone. Kad nebūtų piktnaudžiaujama teikiant deklaracijas priėmimo komisijai, dokumente turės būti nurodyta, kada konkrečioje vietovėje šeima apsigyveno. Jei įrašas bylos, jog deklaracija atlikta prieš savaitę, mėnesį ar pusmetį, pirmenybė lankyti pasirinktą mokyklą teks tam vaikui, kurio tėvai netoli mokyklos gyvena ilgiau. Kada prasidės naujų paraiškų priėmimas, paaiškės po vasario 7-osios Kauno tarybos posėdžio. Jame turėtų būti sprendžiama, kokiose ugdymo įstaigose ir kiek grupių ar klasių bus komplektuojama.
Tėvai suglumę
Apie naująjį Kauno tarybos sprendimą, pasak Lietuvos tėvų forumo tarybos nario Dariaus Trečiakausko, daugelis mokyklinio amžiaus vaikus auginančių miestiečių dar negirdėjo, nes apie savivaldybės planus ne tik viešai nediskutuota, bet ir jie patvirtinti, kai žmonės buvo pasinėrę į šventinius rūpesčius. Švietimo kokybės klausimas, anot jo, tikrai aktuali problema, tačiau jei Kaune būtų ne dvi ar trys, o gerokai daugiau tinkamai savo funkcijas vykdančių ugdymo įstaigų, tada rūpesčių tėvams nebekiltų. „Juk ne iš neturėjimo ką veikti tėvai vaikus vežioja į kitoje miesto pusėje esančią mokyklą. Jie nori, kad atžalos įgytų kuo geresnį išsilavinimą“, – pažymėjo pašnekovas. Jo nuomone, minėtas tarybos sprendimas vers tėvus rinktis tą mokyklą, kurios jie savo vaikams nelinkėtų. „Prieš įtvirtinant lygiavos principą derėtų pasirūpinti mokyklų darbo kokybe. Tada nereikėtų priimti drastiškų sprendimų“, – kalbėjo D. Trečiakauskas. Jo įsitikinimu, didžiausia sumaištis tarp tėvų kils po mėnesio, kai panorę savo vaiką užregistruoti į pasirinktą ugdymo įstaigą jie to padaryti negalės.
Leidžia nusistatyti prioritetus
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos išaiškinimą, priėmimo į ugdymo įstaigą tvarką ir prioritetus nustato jos savininkas: savivaldybė, valstybė arba privatus steigėjas. Ketindami leisti vaiką į pasirinktą ugdymo įstaigą, tėvai turi pateikti prašymą jos vadovui ar savivaldybei, jeigu priėmimas joje vykdomas centralizuotai. Savivaldybių tarybos yra nusprendusios, kokie kriterijai, priimant vaikus į ugdymo įstaigas, jų teritorijose yra svarbiausi. Pavyzdžiui, Panevėžyje vaikai į savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priimami pagal tokias taisykles: laikomasi eilės pagal prašymo registravimo datą, teikiamas prioritetas specialiųjų poreikių vaikams, vaikams iš nepilnų šeimų, vaikams iš šeimų, priskiriamų socialiai remtinų grupei, iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų, vaikams, kurių vienas tėvų yra moksleivis, studentas ir mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, vaikams, kurių tėvas atlieka tikrąją karinę tarnybą, vaikams, kurių vienas tėvų yra nedarbingas arba iš dalies darbingas. Taip pat atsižvelgiama į kitus reikšmingus kriterijus – ugdymo modelius, tėvų pageidavimą ugdyti vaiką toje pačioje institucijoje ar grupėje, kurią lanko brolis ar sesuo, specialiųjų komisijų ir medicinos specialistų siuntimus į specialiojo ugdymo įstaigas. Išanalizavus kelių kitų savivaldybių tvarką, galima matyti, kad priimant vaikus į ugdymo įstaigas pirmenybė dažniausiai teikiama vaikams iš socialiai remtinų šeimų, iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, vaikams, kuriuos augina vienas tėvų, ar vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/kaune-kyla-samysis-del-priemimo-i-ugdymo-istaigas/236468
© Lietuvos žinios