Aiškėjant kokia programa laukia kauniečių ir miesto svečių 2022 metais, kuomet Kaunas bus Europos kultūros sostine, pasigirsta nemažai kritikos. Daug kam kliūva didelis dėmesys meniniam judėjimui „Fluxus“ ir dirbtinis, kritikų nuomone, šiuolaikiškumo bei madų vaikymasis.
Istorikas Tomas Baranauskas ironizuoja, kad lipimas ant to paties grėblio matyt savotiškai suartina Vilnių su Kaunu. ‘Daug kur akcentuojamas „Fluxus“, kuris, jo kūrėjų teigimu, yra antikultūra, o ne kultūra, ir sunku su tuo nesutikti. Visokie numatomi „performansai“, „meniniai objektai“, „instaliacijos“ ir pan. stiprina nuojautą, kad antikultūra šioje „kultūros sostinėje“ dominuos.
Neatmestina, kad tarp viso to gali būti ir kultūros elementų, bet iš vienodai pompastiška tuščiakalbe parašyto aprašymo sunku juos išskirti ir atpažinti. Vis dėlto tikėtina, kad Kaunas gali įgyti kokių nors į Vilniaus surūdijusį vamzdį panašių „meno objektų“ ir nebegalės su pašaipa baksnoti į Vilnių. Turės savo gėdą… O bendros nelaimės suartina miestus“, – redakcijai sakė istorikas.
Kritikos negaili ir Robertas Grigas. „Mano vertinimu, kultūros sostinės programoje per daug „Fluxus“, per maža Kauno, vaizdžiai sakant. Su jo art deco architektūra, su pirmosios Lietuvos Respublikos politinio ir kultūrinio paveldo priminimu ir išryškinimu. Su antisovietine lietuvybės tradicija nuo kalantinių iki Kauno sąjūdžio, kaip moralinio ledlaužio į Nepriklausomybę. Kas ir sudaro tikrąją, ypatingąją Kauno dvasią. Dar užkliūva programoje tarsi magiškas burtažodis vis kartojamas „šiuolaikiškumas“. O jis juk savaime nėra jokia vertybė, tiesiog techninis konstatavimas, kad gyvename dabar, „šiuo laiku“, o ne vakar ir ne rytoj. „Šiuolaikiškume“ yra ir Ruandos ar Jugoslavijos genocidai, ir Pasaulio Prekybos Centro bokštų dvynių taranavimas bei po to sekęs 20 metų beprasmis Afganistano karas. Jame yra ir nuoširdžios humanitarinės gyvybių, žmogiškųjų vertybių gelbėjimo pastangos.
Kaip ir vieno, ir kito buvo, beje, visais praėjusiais laikais. Taigi prasmingiau būtų apmąstyti, kurį „šiuolaikiškumą“ ir kokiais būdais siūlome pasirinkti visuomenei. Šiuolaikiškumas netvyro ore, kaip duotybė be ryšio su visa žmonijos patirties, istorijos tikrove. Jis išauga iš praeities šaknų ir kuria mūsų laukiančios ateities kontūrus. Būtų verta ir Kauno – kultūros sostinės proga pasiaiškinti, kokius tuos ateities kontūrus brėžiame dabar vyraujančiu šiuolaikiškumu.“- teigia kunigas.
Aktorius Darius Rakauskas portalui „kauniečiams.lt“ sakė, kad teoriškai vaikantis didelio šiuolaikiškumo labai akcentuojama tai, kas Europoje nebėra iš tiesų labai nauja. „Man „Fluxus“ gerai – man patinka. Bet jo per daug ir nelabai yra ko nors naujesnio.
Panašu į tai, kaip prie sovietų Vakarų mados pasiekdavo su poros dešimtmečių vėlavimu – pradedant šukuosenomis ir baigiant džinsais. O jų dėvėtojams atrodė, kad jie yra klaikiai pažangūs ir madingi, žengia koja kojon su Vakarų kultūra. Geležinės uždangos nebėra, o mėgdžiotojų kompleksai liko. Ar kopijuoja Vilniaus variantą? Nemanyčiau. Kaunas yra Kaunas ir su Vilniumi nesijungs į jokius dipolius,“ – komentavo teatralas.
Kaunietis, laidos krepšinio pasaulyje vedėjas teigė tik trumpai peržvelgęs tai, kas numatoma. „Gal ir įsigilinčiau labiau, gal imčiausi išsamiai papunkčiui komentuoti, bet man tam tiesiog nėra laiko. Man, pavyzdžiui, labai svarbu tai, kad kiti metai yra krepšinio metai. Krepšinio Lietuvoje šimtmečio metai. Kaunas ir krepšinis sunkiais atsiejami dalykai. Aišku – linksmiausias būtų sutapimas, jei Kauno „Žalgiris“ tais metais laimėtų Eurolygą. Pasvajoti juk galima? Tikiuosi, kad krepšinis, jo istorija, sąsajos su Kaunu nebus pamirštos,“ – sakė jis.
Politikos apžvalgininkas, istorikas Giedrius Kiaulakis portalui teigė nelabai kuo nustebęs. „Nematau nieko ča labai blogo, nei labai gero. Galima buvo numatyti, kad bus mėginama būti madingais ir kad bus daug panašumo į Vilniaus patirtį. Lietuva šalis nedidelė. Kultūros vadyboje, kaip ir kitur, galvų ir rankų yra tiek, kiek jų yra. Nenustebčiau, jei projektėlius būtų rašę ir sumanymus kurpę kai kur net tie patys žmonės. Palūkėsime – pamatysime kas išeis. Svarbu, kad neišliktų tokios nuosėdos dėl korupcinių ir švaistūniškų praktikų, kokios išliko po VEKS. Linkiu, kad kauniečių KEKS’as išsikeptų be šitų gardėsių. Ar pats tuo tikiu? Čia tas pats, kaip rėkti, kad „tikiu mokslu“.
Tikėti arba netikėti galima Dievu arba priesaikomis. O čia reikia stebėti ir vertinti. Ar šventė, kuri turėtų trukti ištisus metus,išvis pavyks – priklauso ir nuo nelabai malonaus konteksto, nuo kurio niekur nepasidėsi. Covid-19 pandemija ir galimi suvaržymai bei karantinai – vienas iš iššūkių. Dar migrantų krizė ir su ja susijusios įtampos. Pamatysime ar suveiks senas romėniškas receptas. Ar žaidimai padės žmonėms užmiršti giltinės dalgį ir atėjūnų baubą, ar priešingai – pastarieji užgoš norą linksmintis ir „uliavoti“,“ – svarstė apžvalgininkas.
Redakcija kviečia visus pareikšti savo nuomones ir pastabas dėl numatomos šventės akcentų.
Autorius Tomas Čyvas
