Kovo pabaigoje miestas dalyvaus egzamine, kuris mums nutinka ne kasdien. 28 dieną Kaune žvalgysis keli Europos komisijos atstovai, kurių pareiga – įvertinti miesto kultūrinius, infrastruktūrinius ir kitus ne mažiau svarbius parametrus prieš kovo 29-osios sprendimą. Kas bus kovo 29-ąją, klausiate? Europos ekspertų grupė, susipažinusi su šūsnimi Kauno ir Klaipėdos miestų ilgai rengtos medžiagos bei išklausiusi miestų pristatymus, vienam iš šių miestų suteiks 2022 metų Europos kultūros sostinės (EKS) vardą. Abu miestai, rengdamiesi konkursui, jau daugiau kaip metus deda dideles pastangas šiam visokeriopai pelningam laimėjimui užsitikrinti, kursto miestiečių ir kultūros lauko diskusijas apie miesto ateities vizijas, planuoja masyvios apimties kultūrines programas, aktyvuoja savo partnerių tinklus ir kuria viešųjų ryšių kampanijas. Kai konkurso pabaiga taip arti ir kol neįsiplieskė aistros, norisi trumpam stabtelėti ir užfiksuoti kelis vertingus jo momentus.
Pirma, abiejuose miestuose buvo parengta po unikalų dokumentą – miesto kultūros strategiją. Tokio dokumento pasitvirtinimas ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui yra viena iš būtinų europietiškojo konkurso sąlygų ir yra skirta užtikrinti, kad, nesvarbu konkurso rezultatai, pralaimėjusiuose miestuose kultūra nedingtų iš prioritetų sąrašo, o miestas įsipareigotų tęsti kultūrinį miesto atgaivinimą. Siekdama apibendrinti kelis Kauno kultūros strategijos aspektus, išskirčiau įtraukios kultūros vystymo prioritetą, kuriuo išreiškiamas dėmesys visų miesto auditorijų ir bendruomenių teisėms į inovatyvią kultūros pasiūlą ir galimybę joje aktyviai dalyvauti. Strategijoje taip pat išryškintas miesto tarpkultūrinis aspektas, kuriuo siekiama gaivinti daugiasluoksnę miesto kolektyvinę atmintį ir atpažinti miesto tautinių mažumų įnašą į miesto raidą ir jų palikimą. Tačiau svarbiausia, mano galva, tai, kad šiame dokumente kultūra yra įvardijama ir įtvirtinama kaip horizontali ašis, skrodžianti visas miesto sritis – infrastruktūrą, socialinį, ekonominį, švietimo sektorius. Taigi, priešingai šalies lygmeniu vyraujančiai kultūros kaip „išlaikytinės“ sampratai, įtvirtinama šio sektoriaus strateginė reikšmė kaip miesto visuomenės gerovės ir ekonominio augimo faktoriaus. Tai, kad strategijoje įskiepyta didžioji dalis EKS paraiškos vertybinių ir Kaunui aktualių kultūros plėtros aspektų, yra konkursui mobilizuotų pastangų tęstinumo ir kai kurių jau užsimezgusių „Kaunas 2022“ projektų gyvybingumo garantas.
Vienas iš tokių Kultūros strategijos ir KEKS programos pagrindu pradėtų projektų – moksleivių integracijos į kultūrą projektas „Kauno iššūkis“. Su VDU Verslo praktikų centru sudaryta praktinių mokymų programa sukurta remiantis verslumo ir kūrybingo problemų sprendimo įgūdžių lavinimo metodais, kurie buvo pritaikyti kultūros sričiai. Vadovaudamiesi šiomis metodikomis ir bendradarbiaudami su Kauno kultūros įstaigomis bei įvairių kultūros sričių mentoriais, ateinantį pusmetį 10–11 klasių jaunuoliai siūlys savo atidžiai apmąstytas idėjas kultūros įstaigoms. Tikėtina, tai padės ne tik įtraukti vyresnių klasių moksleivių auditoriją į kultūrinį miesto gyvenimą, tačiau ir suteiks miesto kultūros kūrėjams jaunosios kartos grįžtamąjį ryšį, padėsiantį pagyvinti kultūros sektoriaus santykį su jaunąja auditorija.
Antra – beruošiant naująją strategiją ir programą „Kaunas 2022“, buvo ištirti keli miesto kultūriniai rakursai. Pavyzdžiui, pirmą kartą mieste buvo atlikta išsami, apie 1 500 kauniečių įtraukusi, apklausa apie kultūros paslaugų kokybę. Miestiečių nuomone, kultūros pasiūla miesto centre yra daugiau nei tenkinanti, tačiau kartu tai ir problema – kultūra per daug centralizuota. O jų artimoje aplinkoje trūksta bendravimo, erdvių ir progų susitikti su kaimynais, kokybiškesnių kultūros ir socialinių paslaugų, kuriančių kultūringą ir pilietišką atmosferą jų rajone. Negana to, anot miestiečių, informacija apie vykstančius kultūrinius renginius dažnai jų nepasiekia, dėl to nenorom juos praleidžia. Abu teiginiai, o kartu, reikia pripažinti, nesikeičianti ir gana fragmentuota kultūrinių renginių publika sufleruoja, kad kultūrai, norint išlikti aktualiai ir atvirai, nusistovėjęs kultūros kūrėjų ryšys su miestiečiais turi atsinaujinti bendravimo metodais, dialektais ir temomis, ir ne mažiau svarbu – geografija, tokiais būdais plečiant kultūros auditoriją.
Dar vienas tyrimas buvo skirtas miesto kūrybinių industrijų (KI) sektoriaus apžvalgai, kuri pastarąjį kartą vykdyta 2011 m. Atnaujinti sektoriaus duomenys ir pokalbiai su daugiau kaip 120 sektoriaus atstovų rodo didžiulį – 112 proc. – augimą, palietusį visas KI sritis, ypač reklamos, programavimo ir fotografavimo paslaugų. Taip pat sužinome, kad sektoriuje dominuoja smulkios jaunos įmonės, deklaruojančios didelį norą vienytis į klasterius ir kurtis kūrybingose kaimynystėse, kurių, anot jų, mieste pasigenda. Suformuodamas aiškesnes jaunojo verslo palaikymo strategijas, specialius pasiūlymų paketų jauniems verslams, miestas turi tikrą šansą tapti lyderiaujančiu kūrybinių industrijų centru ir sustabdyti jaunųjų kūrybininkų nutekėjimą. Pridurčiau – kodėl nepradėjus nuo apleistų centro paveldo pastatų įveiklinimo paskiriant juos kūrybinių verslų inkubatoriams?
Naudinga laikyti konkursą dėl Europos kultūros sostinės ne įvykio prologu, bet trumpu impulsu miestui, nulėmusiu vykti iki tol retokus teatralų, muzikos, vizualiųjų menų, kūrybinių industrijų atstovų, muziejininkų, bendruomenininkų, miesto gyventojų pasitarimus ir diskusijas. Tai buvo reta proga kartu apmąstyti tai, kuo esame, įvertinti savo stiprybes ir trūkumus. Nors ir esama spragų, Kaunui jau šiandien netrūksta nei europietiškos dvasios, nei unikalių kūrėjų ar stiprių kūrybinių industrijų verslų ir tikrai netrūksta itin kokybiškos kultūros ir meno profesionalų. Galim neabejoti ir tuo, kad turime aukšto lygio kultūrinį miesto profilį, kurio nepajėgus paneigti nė vienas Europos ekspertas. Todėl svarbiau nei šio konkurso rezultatas turi būti mūsų sugebėjimas suveikusį impulsą pratęsti, nukreipiant jį atviresnės kultūros link.
P. S. Jeigu kovo 28 dieną pakėlus galvą nuo Laisvės alėjos grindinio jūsų žvilgsnis susitiks su nepažįstamojo, nusišypsokite – gal tai Europos kultūros sostinės konkurso žiuri narys?
Informacija pagal http://pilnas.kaunas.lt
