2022 01 26
2020 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta apie 1 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 2019 m. – tai yra 20,2 mln. tonų. Įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, šalies emisijos kasmet turėtų mažėti triskart daugiau.
Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, analogiškas taršos mažėjimas kaip užpernai, kurį lėmė koronaviruso pandemija, padėtų įgyvendinti dešimtmečio įsipareigojimus Europos Sąjungai, vis dėlto objektyvių aplinkybių kitais statistiniais metais pasiekti mažesnes emisijas nėra – jų mažėjimas turėtų būti nuolatinis.
„Nuo 2021 m. Lietuvai jau taikomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Jeigu įvertinus praėjusius metus pasiektume tokius rodiklius kaip užpernai, per patį pandemijos įkarštį, mums nereikėtų atsiskaityti Europai už viršytas kvotas. Deja, tokio pastebimo, kad ir vos vienu procentu, emisijų sumažėjimo 2021 m. taršos ataskaitoje jau nebesijaus“, – sako aplinkos viceministrė.
Praėjusių metų šalies šiltnamio dujų rodikliai bus apskaičiuoti kitų metų pradžioje. Už Lietuvoje nesuvaldytą taršą šiltnamio dujomis 2021–2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresia iki 680 mln. eurų sankcijos.
Didžiausias teršėjas – transportas
Per užpraėjusius metus šiltnamio dujų kiekis labiausiai (10,6 proc.) mažėjo chemijos pramonėje, nes susitraukė amoniako ir azoto rūgšties gamybos apimtys. Vis dėlto transporto sektoriuje, net ir sumažėjus namuose užsidariusių gyventojų kelionių, šiltnamio dujų buvo išmesta vos 2,3 proc. proc. mažiau – tai lėmė 2 proc. sumažėjęs dyzelinio kuro naudojimas automobiliams.
Tačiau užpernai, dvigubai išaugus gamtinių dujų naudojimui energijai gaminti, emisijos gana žymiai didėjo energetikos įmonėse (16,2 proc.). Gerokai intensyvesnis azotinių trąšų naudojimas žemės ūkyje lėmė 10,2 proc. emisijų augimą ir augalininkystėje.
Preliminariais duomenimis, prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus emisija lyginant su 2019 m. sumažėjo 1,7 proc. Emisijos mažėjo daugelyje sektorių (ypač pramonėje – 18 proc.), o žemės ūkio sektoriuje išaugo apie 5 proc. Taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių emisija ūgtelėjo apie 1 proc.
2020 m. daugiausia šiltnamio emisijų tradiciškai išmetė transporto sektorius – 30,4 proc. Energetikos sektoriaus dalis sudarė 28,1 proc., žemės ūkio – 22,1 proc., pramonės – 15,3 proc., atliekų – 4,1 proc.
Nuo 2005 m. emisijos išaugo 9 proc.
Vertinant iš Lietuvos klimato įsipareigojimų perspektyvos – lyginant su 2005 m., išmetimai prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektoriuje 2020 m. augo 9 proc. Šis padidėjimas neviršijo leistino 15 proc. augimo 2020 m., vis dėlto Lietuvai tikintis sklandžiai pasiekti 2030 m. tikslą į taršos leidimų prekybą neįtrauktos emisijos kasmet turės mažėti vidutiniškai po 3 proc.
Lyginant su 2005 m., emisijos daugiausiai išaugo transporto sektoriuje – daugiau nei 45 proc., žemės ūkio sektoriuje padidėjo 6 proc. Likusiuose sektoriuose šiltnamio dujų kiekis sumažintas: atliekų sektoriuje – 45 proc., pramonės sektoriuje ir mažojoje energetikoje – po 12 proc. Nuo 2005 m. prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančiame sektoriuje šiltnamio dujų emisija sumažėjo 38 proc.
