Kauno „Žalgirio“ laukia dar vienas rimtas testas – į „Žalgirio“ areną atvyksta čempionų titulą ginantys Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkai.
Turkijos klubas Eurolygoje fiksuoja keturių pergalių seriją, bet bangavimo neišvengia – du pralaimėjimus paeiliui patyrė Turkijos pirmenybėse.
Prieš rungtynes „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis apžvelgė laukiančią dvikovą ir varžovų demonstruojamą žaidimą.
„Atvyksta vieni iš Eurolygos grandų. Kažkiek gal apgaulingas įvaizdis, kad jie pralaimėjo dvejas rungtynes paeiliui Turkijos čempionate, bet jie turi keturių pergalių seriją Eurolygoje. Skirtumas yra paprastas – Eurolygoje gali žaisti daugiau legionierių, o Turkijoje yra limitas ir dėl to jie pralaiminėja vietiniame čempionate. Atvažiuoja karšta komanda, keturias rungtynes iš eilės laimėjusi prieš geras, topines komandas. Jie pasižymi labai dideliu puolimo potencialu, tai įrodžiusi ir finaluose dvejus metus iš eilės. Gynyboje galima atrasti skylių, bet rungtynes jie dažniausiai laimi įmesdami daugiau nei varžovai. Tai jiems pasiteisina, turi nemažą laisvę, gerai individualiai žaidžiančius žaidėjus ir tuo pasiekia pergales“, – teigė strategas.
– „Anadolu Efes“ turi puolimo žvaigždžių visose pozicijose, kur juos vis dėlto galima bausti gynyboje?
– Toks vaizdas, kad jie galvoja, jog „įmesime daugiau taškų nei jūs“ ir gynyboje bando pagudrauti kažkiek. Gynyba nėra jų stiprioji pusė, bet tai jau kelis metus paeiliui nieko nereiškia, jie laimi čempionatus, finalines rungtynes. Galima bausti jų individualią gynybą, galima bausti jų komandinę gynybą, bet jie visada tai kompensuoja geru puolimu.
– Stambulo klubas sezoną pradėjo prastai, bet pastaruoju metu Eurolygoje skina pergales. Kas lėmė tą jų lūžį?
– Kelis metus paeiliui panaši tendencija, sezono pradžioje ar tai nežaidžia, ar traumuotas Larkinas, antroje sezono pusėje jam grįžus komandos žaidimas pasikeičia, tai kažkiek matome ir šiemet. Šiemet prisidėjo ir keletas kitų žvaigždžių, kaip Willas Clyburnas, kuris užima tą vietą. Manau, kad nereiktų susikoncentruoti tik į Micičių ir Clyburną, labai daug lemia atsarginiai žaidėjai, kurie pakeičia rungtynes, tas pats Beabouis, tas pats Pleissas, Elijah Bryantas. Turi daug ginklų, ypatingai puolime.
– Shane‘as Larkinas buvo grįžęs ant parketo, bet vėl susižeidė. Tikitės ryt jį pamatyti ant parketo?
– Turėjome gandų, kad jis tarsi jau grįžęs, ruošiasi. Paskutinėse rungtynėse, atrodo, gavo traumą. Kiek matėme, buvo kažkas su čiurna. Tikimės visko, bet jis, turbūt, nežais.
– Vasilije Micičius yra vienas tų buvusių žalgiriečių, kurie Eurolygoje pakilo iki žvaigždės statuso. Kuris dabartinių jūsų auklėtinių, be Keenano Evanso, turi daugiausiai potencialo kilti iki tokio lygio?
– Visi gali. Atsimenu Micičių dar nuo jaunimo čempionatų, jis žaidė net už dvejais metais vyresnius, žaidė ir prieš mūsų 1992-ųjų gimimo kartą. Puikiai atsimenu dar nuo tų laikų. Yra stiprus fiziškai, gerai individualiai žaidžiantis, galintis tiek mesti, tiek prasiveržti, tiek padėti komandos draugų. Visada turiu tikėtis iš savo auklėtinių, kad jie tobulės, ne be reikalo paėmėme į „Žalgirį“. Tas pats Keenanas Evansas, tas pats Ignas Brazdeikis turi potencialo, turi panašų kūną. Norėčiau palinkėti tokios sėkmės ir jiems.
– Erginas Atamanas labiau pasižymi kaip emocinis lyderis nei kaip išmanus taktikas. Ar jo derinių knyga išties yra plonesnė nei daugelio kolegų?
– Galima ginčytis dėl trenerių treniravimo filosofijos. Vieni treneriai mėgsta viską turėti savo rankose, ypatingai, kai yra mažesnio talento komandos ir kontroliuoti tiek gynybą, tiek puolimą. Kartais trenerio menas, ypač jei žaidėjai yra individualiai stiprūs, yra netrukdyti žaidėjams ar leisti jiems žaisti, priimti sprendimus. Toks vaizdas, kad čia yra Atamano geroji savybė, kad jis paprasčiausiai leidžia žaidėjams improvizuoti, priimti sprendimus ir netrukdo jiems žaisti.
– Prieš savaitę šnekėjome apie neplanuojamą papildymą. Ar keletas sunkesnių mačų ir Luko Lekavičiaus trauma neprivertė apsigalvoti?
– Turbūt, kad ne. Gynėjų grandyje turime pakankamai žaidėjų, yra, kurie gali papildyti, didesnis krūvis teks Tomui Dimšai ir Mantui Kalniečiui, Doviui Giedraičiui. Jei kažkas panašaus atsitiktų aukštaūgių linijoje, tada turbūt galvotume. O dabar – neplanuojame.
– Komandoje nėra sveikatos problemų?
– Kažkiek nedidelius negalavimus jaučia Karolis Lukošiūnas. Tikiuosi, kad jis tuos negalavimus išsispręs.
– Kuo „Anadolu Efes“ skiriasi nuo kitų Eurolygos grandų?
– Labai į puolimą orientuota komanda, daug ką sprendžia gynėjai, vienu metu aikštelėje būna trys, kartais, jei Willas Clyburnas, „all around“ žaidėjas, gali žaisti nuo įžaidėjo iki „ketvirto numerio“ pozicijos, jie turi keturis kūrėjus, vadinamus „ball handlerius“, kurie gali žaisti ir sukurti komandos draugams ar patys nulemti, užbaigti atakas. Išsiskiria tuo, kad komandos paprastai turi vieną ar du tokius žaidėjus, o „Anadolu Efes“ aikštėje kartais turi tris ar net keturis. Komandoms ir treneriams yra sunku prieš juos gintis, nes yra labai daug puolimo opcijų. Nėra ko atiduoti ar kuo rizikuoti, nes yra daug talento. Talentingas žaidėjas pataikys sunkų metimą, o mažiau talentingas prames ir laisvas. Jie tuo pasižymi, kad gerai išnaudoja savo progas ir turi daug kuriančių žmonių.
zalgiris.lt
