Iranas susiduria su daugybe vidaus ir tarptautinių iššūkių – nuo vandens trūkumo ir elektros energijos tiekimo sutrikimų iki sparčiai augančios infliacijos ir įtampos dėl branduolinės programos. Ar prezidentas Ebrahimas Raisi gali juos įveikti, klausia „Deutsche Welle“ (DW).
Ketvirtadienį 60-metis Ebrahimas Raisi prisiekė parlamente kaip šeštasis Islamo Respublikos prezidentas, o antradienį vyriausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei jį inauguravo tiesiogiai per valstybinę televiziją transliuotoje ceremonijoje.
Tačiau valdžios perdavimą naujai administracijai daugelis iraniečių sutinka su beviltiškumo ir nusivylimo nuotaikomis.
„E. Raisi ir jo Vyriausybė susidurs su didžiuliais vidaus ir tarptautiniais iššūkiais“, – sako Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Atlantic Council“ ekspertas Irano klausimais Sina Azodi.
Šiuo metu Iranas kenčia nuo didžiausios sausros per daugiau nei 50 metų. Trūksta vandens, dažnai nutrūksta elektros tiekimas, o koronavirusas ir toliau sparčiai plinta. Be to, dėl JAV taikomų sankcijų, infliacija šovė į neregėtas aukštumas. Daugelis iraniečių jaučiasi išsekę ir demoralizuoti.
Protestai prieš Vyriausybę ir toliau rengiami įvairiose Irano vietose, pastaruoju metu daugiausia jų kilo šalies pietvakariuose esančioje Chuzestano provincijoje.
Vilčių, kad valdant naujajam prezidentui viskas pasikeis į gerąją pusę, nedaug.
Remiantis oficialiais duomenimis, rinkėjų aktyvumas liepos 18 d. vykusiuose prezidento rinkimuose siekė vos 48,8 proc. – tai žemiausias rodiklis nuo 1979 m. revoliucijos, išryškinantis iraniečių nepasitenkinimą politine sistema, rašo DW.
Kaip tai paveiks branduolinę sutartį?
„Rinkimų kampanijos metu Ebrahimas Raisi žarstė pažadus, žadėjo pagerinti ir šalies ekonominę padėtį. Tačiau kad taip įvyktų, pirmiausia turi būti atšauktos JAV sankcijos“, – aiškina Irano ekspertas S. Azodi.
Visgi analitikas pastebi, kad E. Raisi, kuris iki pergalės rinkimuose ėjo Irano teismų sistemos vadovo pareigas, neturi jokios užsienio politikos patirties.
„Valdant prezidentui Hassanui Rouhani, už branduolines derybas atsakingu užsienio reikalų ministru buvo Mohammadas Javadas Zarifas. M. J. Zarifas daugiau nei 20 metų gyveno JAV ir buvo ilgametis JT diplomatas. Jis labai gerai pažįsta Jungtines Valstijas ir išmano jų politiką. E. Raisi pusėje kaip tik labai trūksta tokio patyrusio užsienio politikos eksperto kaip M. J. Zarifas. Bijau, kad tai bus rimta problema“, – DW sako S. Azodi.
Prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu, 2018 m., JAV vienašališkai pasitraukė iš Jungtinių Valstijų iš Irano branduolinio susitarimo ir įvedė Teheranui griežčiausias visų laikų sankcijas.
Po metų Iranas taip pat pradėjo palaipsniui nebesilaikyti sutartinių įsipareigojimų.
Nuo tada Teheranas pažeidė beveik visas technines susitarimo nuostatas, kuriomis siekiama neleisti Iranui kurti branduolinio ginklo.
Vis dėlto Irano vadovybė, įskaitant aukščiausią lyderį ajatolą A. Khamenei, kurio žodis Islamo Respublikoje yra paskutinis, sako, kad nori grįžti prie 2015 m. branduolinio susitarimo.
Derybos dėl branduolinio susitarimo išsaugojimo, prasidėjusios Vienoje įsikūrusioje Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) po to, kai JAV prezidentu tapo Joe Bidenas, turi būti tęsiamos ir pasikeitus Vyriausybei Teherane, rašo DW.
Nuožmus ideologas taps naujuoju užsienio reikalų ministru?
Stebėtojai mano, kad naujuoju Irano užsienio reikalų ministru taps Aki Bagheri Kani. 54 metų pareigūnas iki šiol ėjo teismų sistemos viršininko pavaduotojo pareigas ir glaudžiai bendradarbiavo su E. Raisi.
Po E. Raisi pergalės A. Bagheri Kani buvo išsiųstas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Pastarosiomis savaitėmis jis dalyvavo kadenciją baigiančio užsienio reikalų ministro M. J. Zarifo susitikimuose.
A. Bagheri Kani nėra naujokas Užsienio reikalų ministerijoje. Valdant griežtajam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui, A. Bagheri Kani ėjo užsienio politikos eksperto Saido Jalili pavaduotojo pareigas.
S. Jalili savo ruožtu 2007–2013 m. buvo užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir vyriausiasis Irano derybininkas branduolinėse derybose su ES. Derybos, kurias vedė bekompromisis ideologas S. Jalili, buvo nesėkmingos.
Tik kai prezidentu tapo nuosaikusis Hassanas Rouhani, derybose įvyko poslinkis ir abiem pusėms pavyko pasiekti susitarimą nutraukti branduolinį ginčą.
Po šio susitarimo S. Jalili griežtai kritikavo H. Rouhani Vyriausybę už tai, kad ji padarė per daug nuolaidų ir per mažai pasiekė, rašo DW.
A. Bagheri Kani taip pat griežtai kritikavo branduolinį susitarimą, taigi, ekspertų teigimu, naivu būtų iš jo tikėtis diplomatinio takto.
A. Bagheri Kani studijavo ekonomiką Teherano Imamo Sadgho universitete – privačiame islamo koledže, kur studentai atrenkami griežtai pagal religinius kriterijus.
Ištikimi religinės ideologijos sekėjai ten ruošiami eiti svarbias pareigas valstybėje ir atstovauti konservatoriškajam sluoksniui.
Nesilpsta represijos prieš kritikus ir NVO
Tikėtina, kad prezidento pareigas einant E. Raisi, pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių srityse postūmių į gera nebus. Aktyvistai, Vyriausybės kritikai ir nevyriausybinės organizacijos, bandantys, be kita ko, atkreipti dėmesį į politines, socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, ir toliau susiduria su grėsmėmis gyvybei ir laisvei, rašo DW.
Valdžia bando kaip įmanoma greičiau juos nutildyti, apribodama jų veiklą ir įkalindama aktyvistus. Pavyzdžiui, 2018 m. sausį už grotų buvo pasiųsti septyni žinomi aplinkosaugos aktyvistai, apkaltinti tariamu šnipinėjimu Jungtinėms Valstijoms, nors iki šiol nėra pateikta jokių įrodymų prieš juos.
Tarp įkalintų aktyvistų buvo ir garsus aplinkosaugininkas bei Persijos laukinės gamtos paveldo fondo vadovas Kavousas Seyedas Emami. 2018 metų vasarį jis paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjimo kameroje, rašo DW.
E. Raisi einant teismų sistemos vadovo pareigas, spaudimas aplinkosaugininkams ir pilietinės visuomenės aktyvistams tik didėjo.
Didžiausia Irano nevyriausybinė organizacija, daugiausia dėmesio skirianti vaikų ir vienišų tėvų teisėms, buvo priversta stabdyti savo veiklą. NVO nepriklausomybė ir platus bei įtakingas nepalankioje padėtyje atsidūrusių visuomenės sluoksnių tinklas buvo tarsi rakštis griežtos rankos politikos Irane šalininkams, rašo DW.
Susitaikymas su pilietine visuomene
„E. Raisi neturi pilietinės visuomenės pasitikėjimo, – DW sakė Teherane gyvenanti moterų ir žmogaus teisių aktyvistė Narges Mohammadi. – Dauguma rinkėjų nenorėjo, kad E. Raisi taptų prezidentu – jie puikiai žino apie nevienareikšmį jo vaidmenį masiniuose žmogaus teisių pažeidimuose per pastaruosius keturis dešimtmečius.“
E. Raisi teisminėje sistemoje dirbo nuo pat 1979 m. revoliucijos. Tuo metu prokuroro pareigas ėjęs E. Raisi yra susijęs su masinėmis politinių kalinių, marksistų ir kitų kairiųjų pažiūrų piliečių egzekucijomis devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
„Žmogaus teisių padėtis Irane, be abejo, netrukus taps pagrindiniu iššūkiu E. Raisi ir jo Vyriausybei“, – sako Nargesas Mohammadi.
„Daugelis iraniečių yra nepatenkinti ir pikti. Jie vėl rinksis gatvėse, – teigia ji. – Nesunku atspėti, kaip naujoji Vyriausybė į tai reaguos. Nemanau, kad E. Raisi suteiks mums pilietines teises, kurios yra įtvirtintos šalies konstitucijoje: teisę į taikius susibūrimus ar teisę steigti nevyriausybines organizacijas. Jis ir jį supantys žmonės neturi jokio supratimo apie žmogaus teises ar dialogą su pilietine visuomene.“
Šaltinis: LRT.LT
