Ar žinote, kad galite išpildyti didžiausią vaiko, netekusio savo tėvų, svajonę–turėti šeimą? Ar kada pagalvojote, jog globojamo ar įvaikinto vaiko auginimas gali pakeisti ir praturtinti jūsų gyvenimą? Galbūt jūs nesusilaukiate savo vaikų ir tyliai svarstote apie galimybę įsivaikinti? O gal jūsų vaikai jau užaugo, paliko namus ir kuria savo gyvenimą, o jūs jaučiatės stiprūs ir pajėgūs užauginti dar vieną ar du vaikus? \
Kauno rajono savivaldybė kviečia šeimas tapti globėjais (rūpintojais) ar įtėviais vaikams, netekusiems tėvų globos. Siūlome žengti pirmąjį žingsnį ir atvykti į būsimųjų globėjų ir įtėvių mokymus.
JEIGU NORITE GLOBOTI AR ĮVAIKINTI VAIKĄ:
• Turite kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti reikalingus dokumentus norint tapti globėjais (rūpintojais) ar įtėviais (su reikalingų dokumentų sąrašu Jus supažindins Vaiko teisių apsaugos skyriuje).
• Kai visi reikalingi dokumentai bus surinkti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atliks pirminę atranką ir nusiųs Jus į mokymus, kuriuos veda GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai, kurie skirti būsimiesiems globėjams ir įtėviams. Mokymų trukmė – ne ilgiau nei 3 mėnesiai nuo teigiamo pradinio įvertinimo priėmimo ir duomenų apie būsimąjį globėją (rūpintoją) pateikimo GIMK specialistams. Mokymus sudaro 10 grupinių sesijų ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau, būsimųjų globėjų (rūpintojų) ar įtėvių namuose.
• Pabaigus mokymams GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai atliks Jūsų pasirengimo globoti (rūpinti) įvertinimą ir parengs išvadą dėl šeimos pasirengimo globoti ar įvaikinti vaiką, ją persiųs Vaiko teisių apsaugos skyriui.
KAS YRA GLOBA (RŪPYBA)?
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą, taip pat teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
KAS GALI GLOBOTI?
Jeigu norite tapti globėju, turite atitikti globėjams keliamus reikalavimus:
• turite būti sulaukęs 21 metų amžiaus;
• jeigu ketinate globoti artimą giminaitį, turite būti ne jaunesnis kaip 18 metų (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys);
• nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
• turite būti išklausęs mokymus, įvertintas teigiamai ir patvirtintas tinkamu asmeniu globoti vaiką.
KAS NEGALI GLOBOTI?
• Asmuo, neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimas giminaitis;
• Pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar sergantis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
• Asmuo, anksčiau buvęs globėju, nušalintas nuo globėjo pareigų;
• Asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus;
• Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimą giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.
KAS YRA ĮVAIKINIMAS?
Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
KAS GALI ĮVAIKINTI?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
• Amžius – nuo 18 m. iki 50 m. (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);
kai vyresni kaip 50 metų įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;
kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;
kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
• Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
