Panorus atitrūkti ir mėgautis ilgais ir lėtais pasivaikščiojimais – verta rinktis mieste ir šalia miesto esančius pažintinius takus. O tiems, kuriems norisi ne tik gamtos, bet ir istorijos, skirtas šis – Kauno ir Kauno rajono – piliakalnių maršrutas. Piliakalniai Kaune – nuo paties Napoleono pėdsakų ir kvapą gniaužiančių panoraminių vaizdų iki besivaidenančių baltų arklių.
Veršvų piliakalnis
Kaune, Vilijampolėje, Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, esantis Veršvų, arba Lampėdžių, piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIV a. Archeologų teigimu, čia XIII–XIV a. stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sunaikinta kovų su kryžiuočiais metu. Taigi šis piliakalnis svarbus kalbant ir apie Lietuvos valstybės gyvavimo pradžią. Įkopus į piliakalnį, Jus pasitiks beveik keturkampė, pailga, 12 × 9 m dydžio piliakalnio aikštelė, kurios rytiniame krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas. Būkite atidūs – piliakalnio šlaitai itin statūs ir aukšti: jų aukštis siekia net 37 metrus. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais.
Ieškantiems autentiškos patirties, verta suklusti: ant Veršvų piliakalnio nuolat rengiamos bendruomenės, valstybinės ir tradicinės baltų šventės, į kurias visuomet kviečiami ir miestiečiai bei Kauno svečiai.
Vieta žemėlapyje.
Eigulių piliakalnis
1379 m. Vygando Marburgiečio kronikose rašoma, kad kryžiuočių ordino maršalas Gotfrydas iš Lindeno, niokodamas Lietuvą, „nusileido pagal Nerį ligi Eigulių“. Tai pirmasis šio vietovardžio paminėjimas. Neries kairiajame krante, netoli dabartinių Eigulių kapinių esantis piliakalnis pasiekiamas iš Jonavos gatvės, pasukus į siaurą Kamajų gatvelę, suradus nedidelį praėjimą bei palypėjus betoniniais laipteliais. Piliakalnio viršuje įrengta 70 × 60 m dydžio aikštelė, nuapvalintais kampais, o rytiniame gale supiltas 5–6 m aukščio pylimas. Manoma, kad šio piliakalnio viršukalnėje stovėjo Eigulių (Egollen) pilis. Ji kryžiuočių sudeginta 1382 m. birželio 30 dieną.
Nusprendusiems aplankyti Eigulių piliakalnį, verta skirti laiko apžiūrėti ir kitus, netoliese esančius įdomius objektus: vos už kilometro esantį Kauno tvirtovės VII fortą, kuriame veikia muziejus, vyksta įvairios pamokos moksleiviams, ar Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyrių.
Vieta žemėlapyje.
Vieškūnų piliakalnis
Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas palyginus visai neseniai – tik 1992-aisiais. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai – vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Kadaise ant piliakalnio stovėjo medinė pilaitė, kuri buvo skirta tam, kad dengtų Kauno pilį iš pietryčių pusės, kaip viena iš gynybinio žiedo dalių.
Šiandien, piliakalnis keliautojus pasitinka sutvirtintais šlaitais, įrengtais laiptais, suoleliais, supynėmsi, o šalia, piliakalnio papėdėje, įrengtas paminklas Kauno marių nuplautiems Žiegždrių, Rumšiškių, Dovainonių, Guogų, Pelekonių piliakalniams. Šis piliakalnis – ir puiki apžvalgos vieta, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Kauno marias, smėlio šlaitus ir Pažaislio vienuolyną.
Vieta žemėlapyje.
Jiesios piliakalnis
Jiesios piliakalnis, geriau žinomas kaip Napoleono kalnas, yra kairiajame Nemuno krante, Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Piliakalnis status – tai natūrali 63,6 m aukščio kalva, todėl įkopti į šį piliakalnį Jums ir kelionės draugams bus išties smagus iššūkis. Nors piliakalnis apaugęs lapuočiais, viršukalnėje rudenį, žiemą ir pavasarį, kuomet medžių lapija dar nesužaliavusi, nuo šio piliakalnio atsiveria išties nuostabi Kauno panorama.
Jiesios piliakalnis turtingas ne tik kvapą gniaužiančiais panoraminiais gamtos vaizdais, bet ir savo istorija. Manoma, kad būtent nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris dienas ir tris naktis Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną stebėjo imperatorius Napoleonas. Būtent todėl piliakalnis ir vadinamas Napoleono kalnu. Amžininkų prisiminimuose teigiama, kad persikėlimo išvakarėse čia atvykęs karvedys apsivilko pulkininko Mykolo Pongovskio surdutą – ilgaskvernį švarką – ir užsidėjo jo skrybėlę. Išžvalgęs apylinkes Napoleonas liepė ant piliakalnio užtempti patrankas, turėjusias ugnimi dengti per Nemuną besikeliančius pulkus. Visgi to neprireikė, nes armijai nebuvo pasipriešinta.
Dabar, piliakalnis jau yra spėjęs tapti senovinių baltų švenčių vieta, čia, kasmet, liepos 6-ąją tradiciškai giedama Tautiška giesmė.
Vieta žemėlapyje.
Aukštųjų Šančių piliakalnis
Visai netoli Kauno miesto centro esančiuose Aukštuosiuose Šančiuose slepiasi piliakalnis, dar žinomas kaip Šančių arba Aukštapilio piliakalnis. Greičiausiai ir patogiausiai šį piliakalnį pasieksite iš K. Baršausko gatvės, dar neprivažiavus karių kapinių. Piliakalnio šlaitai statūs, siekia 30 m aukštį, apaugę išretintais lapuočiais. Užkopus iki viršukalnės, priešingai nei kituose piliakalniuose, Jus pasitiks labai nedidelė, vos 4,5 m ilgio ir 8 m pločio keturkampė, pailga aikštelė. Šalia šio piliakalnio rasite ir kitą dėmesio vertą objektą: senovinės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai – romuviai – greta piliakalnio yra įkūrę šventvietę, čia įrengtas ir aukuras.
Vieta žemėlapyje.
Kauno rajono piliakalniai – mėgiamos vietos šventems ir neišsenkančios legendos
Lentainių piliakalnis
Šis piliakalnis turi dar du pavadinimus: Kleboniškio arba Pekelkos. Jį rasite atvažiavę į Domeikavos seniūnijoje esantį Radikių kaimą, dešiniajame Neries krante. Būtina pažymėti, kad archeologiniu požiūriu vertingas visas kompleksas – tiek pats piliakalnis, tiek papėdės gyvenvietė, tiek ir visas Radikių kapinynas.
Į Lentainių piliakalnio viršūnę užkopsite mediniais laipteliais. Nuo viršaus ne tik atsiveria įkvepianti Kauno rajono gamta, bet ir matyti vieno didžiausių Kauno mikrorajonų – Šilainių – daugiabučiai. Piliakalnio šlaitai statūs, beveik 30 metrų aukščio, todėl reikia būti atsargiems. Viršukalnėje įrengta ovali, 350 kv. m. ploto aikštelė. Šios aikštelės viduryje tebestovi 1915 m. įrengtas betoninis bunkeris. Kur įrengtas bunkeris, Jums išduos apie 4 m aukščio kauburys – būtent jis ir žymi bunkerio vietą.
Vieta žemėlapyje.
Ringovės piliakalnis
Mėgstantiems keliones ir naujus atradimus už miesto ribų, puikus pasirinkimas – Ringovės piliakalnis. Keliaudami panemuniais – iš Kauno į Jurbarką – apie 5 km nuo Vilkijos, Jus pasitiks Pilike ar Linksmuoju kalnu vadinamas Ringovės piliakalnis. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę eglėmis ir krūmais, 20 – 30 m. aukščio, įrengta keturkampe, pailga 135 m ilgio ir 32 m pločio aikštelė . Prieš pradėjus kopti į Linksmąjį kalną – sutiksite baltą skardinį „Tėviškės angelą“, kurio krūtinėje stūkso Gediminaičių stulpai. Šis kūrinys gimė buvusio Vilkijos parapijos klebono kunigo Virgilijaus Dudonio iniciatyva. O šalia – ir aukurą, kurį sumūrijo lietuvių tikėjimo – „Romuvos“ – bendruomenė. Ant Ringovės piliakalnio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajone (piliakalnių čia – 23), kasmet minima Baltų vienybės diena, švenčiamos Joninės, pasaulinė Žemės diena, istorijos mokytojai veda pamokas vietos moksleiviams, vyksta poezijos skaitymai. Piliakalnis yra Ringovės entomologinio draustinio dalis. Šis draustinis – didžiausias Kauno rajone, įsteigtas norint išsaugoti būdingas pietinių drugių populiacijas. Nuo Ringovės piliakalnio atsiveria nuostabūs Nemuno vaizdai, gerai matomi ir Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios bokštai.
Vieta žemėlapyje.
Piepalių piliakalnis
Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje stūkso Piepalių piliakalnis. Babtyno, Babcinos, Žemaitkiemio vardais dar vadinamą piliakalnį rasite pakeliui į kultūriniais renginiais garsėjantį Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, į šiaurės rytus nuo Piepalių kaimo.Takeliu įkopę į nedidelį, apie 15 m aukščio piliakalnį aptiksite trikampę 17 m ilgio ir 24 m pločio aikštelę.
Šis piliakalnis – turtingas legendomis. Viena jų pasakoja, kad piliakalnį švedai supylė kepurėmis – kai kurios istorijų variacijos, tiesa, mini Napoleono laikus. Dar viena legenda – apie du brolius, čia radusius lobį, tačiau susiginčijusius, kuris turėtų atvaryti arklius lobiui išsivežti. Vienas brolių nusikeikė: „Kad jie skradžiai žemėn nueitų“, tad skrynia su lobiu nugarmėjo į Nevėžį. Taigi, šį piliakalnį tikrai rekomenduojama aplankyti ne tik visiems istorijos, bet ir praeities legendų išsiilgusiems keliautojams.
Vieta žemėlapyje.
Pakalniškių piliakalnis
Visai šalimais Kauno marių, stabtelėjus ties čia esančia prieplauka ar Pažaislio vienuolynu, kitame krante matomas Pakalniškių piliakalnis. Užkopus į šį 27 m. aukščio kalną tikrai nenusvilsite – Jums prieš akis atsivers Kauno marių, Pažaislio ir Kauno hidroelektrinės užtvankos panorama. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, bendras piliakalnio vaizdas iki šių dienų – stipriai pakitęs. Didžiausią įtaką tam turėjo Pirmojo pasaulinio karo metais piliakalnio teritorijoje iškasti apkasai. Apie buvusius gynybinius įtvirtinimus liudija ir Kauno marių pakrantėje likę stambūs akmenys.
Šalia Pakalniškių piliakalnio, Jūsų pasivaikščiojimų laukia ir Pakalniškių ekologinis pažintinis takas, kuris driekiasi apie 3 kilometrus.
Vieta žemėlapyje.
Lepšiškių piliakalnis
Lepšiškių piliakalnis, dažnai dar vadinamas ir Batareika arba Batarėja, – tai senovės lietuvių medinės pilies vieta. Čia stovėjo stovėjo medinis gynybinis bokštas, kiemą juosė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo statūs 23 m aukščio šlaitai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą , šiose vietose gausiai gyventa lenkų. Būtent iš čia ir kilęs kaimo pavadinimas Lepsziszki (lenkiškai – „geresnė vieta“). Praėjus karo metams ir sulietuvinus pavadinimą, kaimą imta vadinti Lepšiškiais – šis vardas suteiktas ir piliakalniui.
Vieta žemėlapyje.
Pyplių piliakalnis
Pyplių piliakalnį rasite kairiajame Nemuno krante, šalia rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis. Spėjama, kad piliakalnio viršukalnėje, kadaise, buvo įrengta medinė pilis, kuri padėjo vietos gyventojams narsiai gintis nuo kryžiuočių.
Užkopti į šį piliakalnį – išties verta, nes galėsite netrukdomai gėrėtis Nemuno vaizdais, Raudondvario bažnyčios bokštais.
Vieta žemėlapyje.
Jadagonių piliakalnis (Raguvos Kalnas)
Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, kuris natūraliai suformuotas iš Upio (Palendrio) ir Nemuno slėnių, rasite Jadagornių piliakalnį, kuris dar vadinamas Raguvos kalnu. Anot sklandančios legendos, šiose vietose, kur Upis įteka į Nemuną, paslaptingame ir girių apsuptame slėnyje gyvenusi stipri ir dora gentis, kuriai vadovavęs ir Lietuvą nuo priešų gynęs milžinas išminčius Jadagonius. Jis, pasakojama, ir palaidotas piliakalnyje, o pačiam piliakalnio, milžino garbei, suteiktas Jadagonių piliakalnio pavadinimas.
Vieta žemėlapyje.
Jaučakių piliakalnis
Jaučakių piliakalnis su senovės gyvenviete – vienas iš geriausiai išsilaikiusių panemunės piliakalnis. Šis piliakalnis – išskirtinai taisyklingos formos bei turintis įdomią fortifikaciją.
Beveik visi piliakalniai apipinti legendomis, taigi Jaučakių piliakalnis – tikrai ne išimtis. Apie piliakalnį sklinda daug legendų. Pasakojama, kad piliakalnį kepurėmis supylę švedai, jame buvęs įrengtas ištaigingas dvaras, bet kažkas šį dvarą prakeikęs ir šis nugrimzdęs. Kita legenda pasakoja, kad piliakalnio viršuje buvusi kiaurymė, į kurią įmetus akmenį girdėdavosi skambant, bet dugno negalima buvę pasiekti. Dar vienas legendinis pasakojimas pasakoja istoriją, kad šiame piliakalnyje gyvenę milžinai. Taigi, jeigu norite savo pasivaikščiojimams gamtoje suteikti šiek tiek mistikos ir mėgstate legendas, šis piliakalnis – kaip tik Jums.
Vieta žemėlapyje.
Samylų piliakalnis
Šis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marios) slėnio pakraštyje. Piliakalnio viršukalnės aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Šiauriniame šlaite, 10 m žemiau viršutinės aikštelės yra 5 m pločio terasa. Kaip ir daugelio kitų piliakalnių, šio šlaitai statūs, o aukštis siekia apie 20 metrų.
Vieta žemėlapyje.
Bernatonių piliakalnis
Bernatonių piliakalnis išskirtinis tuo, kad jis yra pripažinta ir valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, kuri turi tiek archeologinę, tiek kraštovaizdinę vertę. Šis piliakalnis yra Bajoriškės ir Ginio upelių santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Viršūnėje esanti aikštelė trikampė, pailga rytų – vakarų kryptimi 35 m. ilgio, 30 m. pločio vakarinėje dalyje, žemėjanti į rytų pusę. Šlaitai statūs, 36-38 m aukščio. Spėjama, kad būtent ant šio piliakalnio stovėjo metraštininko Kaspero Šiuco minima 1369 m. kryžiuočių sudeginta Kęstučio pilis „Bayery“.
Vieta žemėlapyje.
Altoniškių piliakalnis
Tai – piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje tarp Nemuno slėnio ir Ovos upelio, dar vadinamas Altononos kalnu. Kalno viršuje esanti aikštelė ovali, pailga šiaurės-vakarų–pietryčių kryptimi, 27×18 m dydžio.
Piliakalnis apipintas legendomis: pasakojama, kad čia kadaise buvo kūrenama amžinoji ugnis ir aukojamos aukos deivei Altonei – žynio Alto dukteriai, jaunų vyrų globėjai. Jaunuoliai čia deivei melsdavosi po piliakalnio viršūnėje augančiu ąžuolu, prie aukuro, kad ši atsiųstų jiems tik pačią geriausią nuotaką.
Vieta žemėlapyje.
Guogų – Piliuonos piliakalnis
Tai piliakalnis, esantis tarp tarp Guogų ir Piliuonos kaimų, todėl yra pavadintas abiejų šių kaimų pavadinimais. Piliakalnis yra Nemuno kairiojo kranto aukštumos pakraštyje. Atlikus šio piliakalnio archeologinius kasinėjimus išsiaiškinta, kad buvo ne kartą aukštintas piliakalnio pylimas, išplėsta jo aikštelė. Jos pakraščiuose rastos dvigubos medinės gynybinės sienos liekanos. Taigi, tikėtina, kad šis piliakalnis, savo aukso laikais, buvo puikiai savo funkcijas atliekantis, gynybinis objektas.
Vieta žemėlapyje.
Ir tai – beveik 20 piliakalnių Kaune ir Kauno rajone, kuriuos išties verta aplankyti. Iš pirmo žvilgsnio – labai panašūs, tačiau – tikrai skirtingi ir verti apsilankymų yra kiekvienas iš jų. Kviečiame Jus atrasti Kauno ir šalia miesto esančius piliakalnius – ne tik skirti laiko sau ir gamtai, bet ir sužinoti kažką nauja bei pasileisti legendų keliais.
Šaltinis: https://www.visit.kaunas.lt/
Nuotraukos: Unseen pictures
