Sveikatos teisės instituto ekspertai parengė teisinius ir medicininius argumentus skundui į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso politikos prieštaravimo Konstitucijai ir perdavė juos Seimo nariams, kurie surinko skirtingų frakcijų atstovų parašus. Kreipimuisi į Konstitucinį teismą šiuo atveju reikalingas penktadalio Seimo narių palaikymas.
Kaip pranešė parlamentarė Agnė Širinskienė, 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams.
Kadangi byla susijusi su didelės apimties konstitucinių teisių ribojimu didelei grupei Lietuvos piliečių, Teismo prašoma bylą nagrinėti be eilės ir įvertinti, ar Vyriausybės nutarimai neprieštarauja eilei konstitucinių principų, teisių ir laisvių bei kitų įstatymų nuostatų:
- Konstitucijos 21 str. 1 d. (žmogaus asmuo neliečiamas) ir 21 str. 4 d. (su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai);
- Konstitucijos 22 str. 1 d. (žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas); Konstitucijos 25 str. (teisė turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti);
- Konstitucijos 29 str. 1 d. (įstatymui visi lygūs) ir 2 d. (žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų);
- Konstitucijos 36 str. 1 d. (negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus);
- Konstitucijos 41 str. 3 d. (aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus);
- Konstitucijos 48 str. 1 d. (teisė laisvai pasirinkti darbą, verslą ir įgyti profesiją);
- konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, proporcingumo, asmenų lygybės ir nediskriminavimo principams;
- Civilinio kodekso 2.23 str. 1 d. ir 2 d. (teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą) ir 2.25 str. 1 d. ir 2 d. (teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą);
- Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. ir 5 d. (imunoprofilaktika galima tik asmens sutikimu, o visuotinė imunoprofilaktika galima tik esant paskelbtam karantinui);
- Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8, 9 str. (teisė į privataus gyvenimo apsaugą) ir 15 str. (laisvas informuotas sutikimas);
- Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 5 str. 2 d. 4 p.;
- Švietimo įstatymo 5 str. 1 p. (lygios galimybės švietimo sistemoje) ir 13 str. 2 d. (aukštojo mokslo studijos yra visuotinės);
- Civilinės saugos įstatymo 8 str. ir 9 str. 19 d. (laikinas ūkinės veiklos laisvės ir viešųjų bei administracinių paslaugų teikimo ribojimas).
Pagrindas vertinti galimybių paso sistemos atitikimą Konstitucijai – akivaizdus, o visuomenė nusipelno atsakymų. Tikimės, kad tam pritars daugelio frakcijų atstovai.
Ši byla dėl savo reikšmės (nes susijusi su didelės apimties konstitucinių žmogaus teisių ribojimų didelei grupei Lietuvos piliečių) turėtų būti nagrinėjama be eilės. Dėl tos pačios priežasties priimto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atidėti negalima, nes bylos nagrinėjimo ar nutarimo įsigaliojimo atidėjimas gali padaryti didelę žalą ne tik žmonių teisėms, bet ir visai Lietuvos konstitucinei sistemai.
Atkreipiame dėmesį, kad siekiame pasiūlyti savo žinias ir dirbti kartu su visų politinių jėgų atstovais, kreipėmės į visas frakcijas ir, nors valdantieji iki šiol neatsakė net dėl susitikimo, liekame atviri mokslo žiniomis grįstam bendradarbiavimui.
