Jei prieš kelis metus, kuomet Vakaruosna ordomis brovėsi neaiškios tautybės ir pilietybės žmogystos, kurios buvo paslaptingai praradusios dokumentus, bet ne išmaniuosius įrenginius, pasakytum ką nors prieš juos – būtum rasistas, nacis ir sąmokslų teoretikas. Krūva pilvotų ir lieknų influencerių bei europarlamentarų įvairiais balsų tembrais skandavo, cypė, urzgė, kad „reikia priimti visus“.
Į atsargius pastebėjimus, kad Paryžius darosi panašus į Islamabadą, o Berlynas tapo šiukšlinas atkirsdavo darnus leftistinis choras. Darniais išmoktais poteriais.
Priešais vyriausybę, mušdami būgnus, skandavo hypsterjugendo aktyvistai. Tada jie iki užkimimo kartojo: „mes visi esame migrantai“. Vienas, itin įkyrus net ir man aiškino: „tu, Čyvai, irgi migrantas“. Mums pasakojo, kad ateina tik vargšai, prie krūtinių spaudžiantys vaikus (pagal faktą – dažniau brangius kompiuterius) ir mes turime dalintis viskuo, ką turime.
Abejoti aukščiau minima fabula buvo pavojinga tiesiogine prasme. Tave ne tik galėjo užkapoti nuomonių formuotojai, kurie papasakotų apie „putinišką naratyvą“ požiūryje į mažumas. Galėjai sulaukti ir baudžiamojo persekiojimo nuotykių. Labai didelė dalis žiniasklaidos neleido sau abejoti, kad kas nors iš godotino mažumyno gali būti negeras.
Kai kas pasikeitė. Nežinau ar po šio teksto būsiu teisiamas už plagiatą, kaip politologas Algis Krupavičius (ne visada su jo nuomone sutikau ir neprižadu), bet dabar CITUOJU ilgą iškarpą Rimvydo Valatkos:
„Panašiai kaip Jungtinės Tautos, kurios labai smerkia Gazos sektoriaus blokadą, bo labai neatitinka tarptautinės teisės, bet pamiršo pasmerkti per tūkstanties Izraelio civilių – moterų, vaikų ir net kūdikių – skerdynes. Matyt, atitinka JT teisę. Arba ES galingieji vokiečiai ir prancūzai, kurie po tokių skerdynių vis tiek nutarė skirti kovotojams su kūdikiais 700 mln. eurų.
Kaip pakeisti „kovotojus”, klausiat? Smogikai. Labai tikslus lietuviškas žodis. Reikia dar ir sinonimų? Skerdikai. Teroristai. Serijiniai žudikai. Išsigimėliai galų gale.
Dar vienas dalykas. Vis klausiu savęs, kaip tiksliai vadinti tuos nusikaltimus, kuriuos šeštadienį nebaudžiami darė gerai ginkluoti „Hamas“ smogikai?
Regis, niekas taip dar neįvardijo, bet tai buvo pogromas. Pats tiksliausias, klasikinis, tik nepalyginti žiauresnis už žinomus iki šiol istorijoje žydų pogromas. Žmonės buvo skerdžiami savo namuose, muzikos festivalyje, keliuose. Žydų pogromas.
Trečias dalykas. Kol visi susitelkę į išnyrančius vis naujus vaizdus su krauju išmirkusiomis kūdikio lovelėmis ir kūnais be galvų, kol laukėm, kada Lietuvos valdžia išjudės pasirūpinti Izraelyje įstrigusiais lietuviais, regos periferijoje liko vaizdai iš ES, Amerikos ir Kanados miestų.
O jie turėtų šokiruoti. Ne taip, kaip matant, ką palestiniečių smogikai padarė pietų Izraelyje. Bet vis dėlto. Siekdama įvesti tvarką Švedija kai kurių miestų rajonuose ėmė naudoti kariuomenę. Policija nebesusitvarko su „Hamas“ ir panašių banditų gaujomis. Niujorke ir Vašingtone kūdikių skerdikų garbintojai kaišioja policininkams po nosim savo išmaniuosius su paskerstų izraeliečių kūnais, kikena, maivosi, džiūgauja. Londono centre nuplėšė Izraelio vėliavą nuo pastato ir iškėlė skerdikų vėliavą. Miniai džiūgaujant, policijai nesikišant.
Visi tie Erodo garbintojai seniai nėra uždaryti Gazoje, gal net gimė Švedijoje, JAV, D.Britanijoje, bet taip ir neišėjo, ir, matyt, niekada neišeis iš Gazos ruožo.
Labai norėčiau būti neteisus, bet žudikų garbintojų džiūgavimas ir kaifavimas dėl išžudytų ir išprievartautų moterų bei vaikų rodo, kad Švedijoje, Vokietijoje, JAV ir kitur laiko atstumas iki pogromų – pirmiausia žydų, o po to ir švedų, vokiečių, amerikiečių, kanadiečių – kaip Dievas duos. O tiksliau, kaip padirbės ir nuspręs Rusijos, Irano, Kinijos šnipai ir tokių šalių kaip Kataras ar panš. pinigų maišai.”
Taip parašęs iki spygliuotos vielos tiesimo palei Gudijos paribį galėjai būti apkaltintas rasizmu, nacionalizmu. Bet kokie perspėjimai, kad masiškai ir kryptingai ateina vyrukai, kurie yra pakankamai pasirengę būti vidine aršia armija, būtų įvertinti, kaip stereotipų, atgyvenų ir „plokščiažemystės“ išraiška. Galbūt Izraelyje, kur infiltracija pripažinta, kaip viena iš problemų, irgi buvo daug kam svarbios „formuojamos nuomonės“.
Man, atleisk, Pone Rimvydai, svarbus yra klausimas – ar būtum drįsęs tai pasakyti tada, kai Frau Merkel, teoriškai dešinioji, skandavo savo leftistinius lozungus? Na, jei ne tai, ne… . Šiandien net žaliatolerantiški vokiečiai ėmė ir įšaldė Palestinos arabų taborui numatytus milijonus….
Dabar svarbu yra kitkas. O būtent – ko mes prisileidome čia. Lietuvon. Čia – mano gimtajame mieste Vilniuje – vėl darosi neaišku ar dauguma lietuviai, ar rusakalbiai? Savaime tai nieko nereiškia teoriškai. Iki tam tikrų valandų x, y arba z. Kieno pusėje jie, jei ką?
Antai, tarptautinis olimpinis komitetas, ilgai ilgai girgždėjęs ir maivęsis, suspendavo Kremliaus olimpinį komitetą. Mat rado dingstį.
Apskritai – kam tai Rusijai tradicinės olimpinės žaidynės? Juk turi jie idiotizmo įdirbį nuo seno. 1984 metais juk nevažiavo (ir išprievartavo nevažiuoti savo satelitus) į Los Angeles žaidynes. Vietoje to surengė „Geros valios žaidynes“, kur rekordais aplošė savo vergus. Dabar juk irgi galėtų pasikviesti: Venesuelą, Šiaurės Korėją, Nauru, Iraną (jei sutiks), Gazos ruožo Hamas snaiperius, Abchaziją, Pietų Osetiją, Transnistriją. Ir net medalių daugiausiai laimėtų. O teikti galėtų mūsų kairuoliai, kartu su pasimetusiais neva dešiniasiais, idant kas nors neįtartų rasizmu, nacionalizmu ar homofobija.
Man tikrai gaila dėl to, kas dabar gali nutikti Palestinos arabų (nes žydai irgi tokie pat palestiniečiai) moteris ir vaikus. Ir kaip čia neprisiminus Goldos Meir teiginio, jog taika tame regione įsigalės tada, kai arabai labiau mylės savo vaikus, nei nekęs žydų. Juk Putinas savo žmonių, keldamas okupacinius karus, irgi visai nemyli. Ir dar – kas ir kada galėjo nepastebėti, kad Kremlius VISADA rėmė Izraelį puldinėjančias teroristų gaujas?
