Pokalbis su Gintare Masteikaite apie šiuolaikinio scenos meno padėtį Kaune, kūrybinį potencialą, slypintį mieste ir šiuolaikinio meno formas griaunančius barjerus tarp kūrėjų ir žiūrovų.
Dirbote „Menų spaustuvėje“. Kokia šios vietos esmė ir kokią naudą ji duoda Vilniaus miestui ir miestiečiams?
Tai viena pagrindinių šiuolaikiniam scenos menui skirtų institucijų Lietuvoje, suteikianti sąlygas dirbti ne tik šiuolaikinio šokio kūrėjams, bet skatinanti aktyviai veikti ir kitų scenos meno sričių atstovus: šiuolaikinio, fizinio teatro, šiuolaikinio cirko, kitokio teatro vaikams ir t.t.. Šios institucijos veikla tiesiogiai susijusios su šiuolaikinės šokio ir cirko bendruomenės stiprėjimu ir augimu. „Menų spaustuvės“ vykdomos programos padeda augti nepriklausomiems, jauniems kūrėjams, pristato užsienio kūrėjų darbus, rengia užsienio rezidencijas, organizuoja net du tarptautinius festivalius. Šių ir kitų veiklų dėka stimuliuojamas vietinis kultūros laukas. Turimos Menų spaustuvės erdvės suteikia galimybė pamatyti nepriklausomo, viešojo sektoriaus produkciją ir prisideda prie užsienio produkcijos pristatymo Vilniuje. Reikia pripažinti, kad šios institucijos dėka, miestiečiai turi unikalią galimybę stebėti pirmąsias skirtingų scenos menų reiškinių užuomazgas.
Panašia institucija gali didžiuotis ir Klaipėdos miestas, tuo tarpu Kaunas turėdamas didžiulį jaunųjų teatro ir šokio kūrėjų potencialą, stiprų tradicinį cirką ir po truputį besikuriančią šiuolaikinio cirko bendruomenę neturi nieko panašaus. Esame antras pagal dydį miestas Lietuvoje. Kauno miestas tarsi juodoji skylė užsienio scenos menų žemėlapyje. Miesto gyventojai ir svečiai tik tokiomis retomis progomis, kaip tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio “Aura”, Centro ir kitų pavienių iniciatyvų metu turi galimybę pasidžiaugti užsienio kūrėjų darbais.
Miestas neturėdamas nepriklausomos aikštelės, vadinamos Black box’u prarandą jaunąją/naujają scenos meno kūrėjų kartą, užsisklendžia savyje ir neskatina vietinio scenos meno lauko atsinaujinimo. Gyvename tokiais laikais, kai tarptautiškumas yra ne tik gyvybiškai svarbu, bet yra savaime suprantamas dalykas. Siekdami būti įdomūs ne tik patys sau, bet ir kitiems turime atsiverti pasauliui ir sukurti vietą, kuriame tas pasaulis galėtų apsilankyti ir pasidalinti geriausiu ką jis turi. Tokios erdvės atsiradimas Kaune ne tik suteiktų galimybę jauniesiems kūrėjams dirbti su užsienio profesonalais, bet ir stipriai stimuliuotų Kauno kultūrinį lauką ir prisidėtų prie visos Lietuvos scenos meno lauko augimo ir naujų formų atsiradimo.
Ilgą laiką koordinavote tarptautinį šokio festivalį „AURA“ Kaune. Šiuo metu dirbate vaikams ir jaunimui skirtame šokio teatre „Dansema“. Kaip apibūdintumėte šokio kultūrą Lietuvoje? Kaune?
Kaunas yra šiuolaikinio šokio meka. Kauno šokio teatras „Aura“ – stipriausia šokio institucija Lietuvoje. Jį labai palaiko miestiečiai ir tai tikrai unikalu. „Aura“ užsiaugino savo publiką, nes visą laiką investavo į šiuolaikinio šokio publikos auginimą ir vystymą. Būtent „Auros“ dėka Kaune nuolat atsiranda jaunų kūrėjų, kurie po truputį pradeda žengti savo keliu, užaugę „Auroje“ jie pradeda realizuoti savo idėjas ir kurti savarankiškai. Tarp tokių kūrėjų galėčiau išskirti Mantą Stabačinską, Marių Pinigį, Lizą Baliasnają ir daugelį kitų. Drįsčiau teigti, kad šiuolaikinio šokio situacija Lietuvoje po truputį gerėja, daugėja naujų stiprių kūrėjų, plečiasi šokio žanras. Su Lietuvos šokio projektais tenka dirbti užsienyje ir matau, kad dalis mūsų produkcijos jau yra konkurencinga tarptautinėje rinkoje. Paskutinių metų gastrolių užsienyje rezultatai labai džiugina.
Ypatingai noriu atkreipti dėmesį į Birutės Banevičiūtė įkurtą šokio teatrą „Dansema“ ir jos kuriamą produkciją kūdikiams, neturinčią analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. „Dansema“ drąsiai žengia į tarptautinę rinką ir, tikiu, kad netrukus šio teatro kūrėjai papildys geriausių ir garsiausių su kūdikiais ir vaikais dirbančių teatrų gretas.
Projekte „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatote Šiuolaikinio cirko ir šokio festivalio iniciatyvą. Kokie būtų tokio festivalio siekiai? Kaip šiuolaikinis šokis ir cirkas gali sudominti Kauno visuomenę ir ją prakalbinti?
Ši idėja gimė neatsitiktinai, bet tiesa pasakius ji šiuo metu transformuojasi į kiek platesnį kontekstą. Mano veikla visada buvo susijusi su šokiu, o pastaraisiais metais ir su cirku. Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys ir „Aura“ yra padariusi didelį įdirbį šioje srityje, todėl yra pagrindas ant kurio galima daryti tokius projektus. Šiuolaikinis cirkas yra socialiausia meno forma, pristatanti ryšius su kitomis scenos meno formomis. Šiuolaikiniam cirke galima išvysti viską, visas teatro formas, šokį, koncertą, grynąjį ar dokumentinį cirką ir pan., nes dažniausiai atlikėjai turi šiuolaikinio šokio, teatro ir cirko pagrindus. Visame pasaulyje šokio ir cirko apjungimas jau tapo tendencija. Siekiama, kad šių sričių atlikėjai susitiktų, atrastų vieni kitus ir būdus kurti ir dirbti drauge.
Norint pasikviesti kuo daugiau užsienio kūrėjų, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimis ir dirbti su vietos bendruomenėmis, bei menininkais, labai svarbu peržengti kalbos barjerą. Teatre įprastai naudojama daug kalbos, o šokyje ir cirke yra tik universali ir vizuali kūno kalba, kurios dėka skirtingų tautybių žmonės gali vieni kitus lengvai suprasti.
Šokio ir cirko meno kalba labai lengva bendrauti su žiūrovu, šio festivalio tikslas scenos meną atnešti į miesto gyventojams įprastas ir gerai pažystamas aplinkas, kaip parkus, kiemus, turgus, mokyklas, galiausiai ateiti pas juos į namus. Šio projekto tikslas sudaryta sąlygas be tarpiškam kūrėjų ir bendruomenės bendravimui. Sąlygas, kurių metu būtų atrandamos naujos kalbos, būdai kurti, naujos meno formos ir galiausiai veiklos skatinančios bendruomeniškumą ir kūrybiškumą. Norime sugriauti įprastą sieną tarp kūrėjo ir žiūrovo.
Šiuo metu daugiausiai dirbate Vilniuje, mieste, kuris 2009 m. buvo Europos kultūros sostine. Kokių kultūrinių pokyčių sulaukė Vilnius, gavęs šį vardą ir ką šis projektas žada Kaunui?
Manau, kad kiekvienas tokio lygio projektas yra didžiulė galimybė miestui ne tik užlopyti turimas žaizdas, bet ir žengti drąsų žingsnį į priekį, įgyvendinant savo svajones, užmojus.
Vilniaus Europos kultūros sotinės projektas suvienijo dalį bendruomenės, atsirado renginių, kurie išlaikė kelių metų laikotarpio išbandymą ir net pasibaigus kultūros sotinės projektui, tęsėsi, augo ir lyg šiol vystosi ir plečiasi.
Būtų galima paminėtu du sėkmingus projektus, kurie svarbūs ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos lygmeniu. Vienas jų – „Gatvės muzikos diena“, suvienijęs Lietuvos muzikantus. Kitas įdomus projektas, veikiantis, miesto gyvenimą kaip katalizatorius – „Kultūros naktis“. Vieną šiltą birželio naktį galima išeiti į miestą ir pamatyti meno ir įspūdžių ištroškusių žmonių bei daugybę atlikėjų, kurie noriai tame dalyvauja. Tai puiki galimybė atrasti kultūrą mieste. Kiekvienas skveras, kuriame kas dieną nesilankome arba vietos, kurios dažniausiai būna uždarytos ir kuriose tą naktį galima pamatyti įvairių instaliacijų, koncertų ir performansų, kultūros dėka atskleidžia savo grožį.
Europos kultūros sotinės projektas yra neapsakomai didelė ir unikali galimybė miestui ir jo bendruomenei atsinaujinti. Tai proga ne tik permastyti savo turimą potencialą, bet ir įgyvendinti naujus projektus, kurių dėka atsirastų naujos galimybės, kurių neturėta iki to. Kalbu apie naujų institucijų, erdvių įsteigimą (Šiuolaikinio meno centras, scenos menų aikštelė, kūrybinių industrijų inkubatoriai ir pan.), naujų kūrybinių/kultūrinių projektų atsiradimas arba jau esamų atsinaujinimas. Tarptautiškumo ir mobilumo skatinimas visose srityse. Tai neabejotinia prisidėtų prie miesto patrauklumo gyventi ir jame dirbti, mažintų emigraciją ir keltų laimės lygį.
Kokias stipriasias kultūrines Kauno puses įžvelgiate? Kuo šis miestas išskirtinis kultūrine prasme? Ką jis gali parodyti Europai ir pasauliui?
Kaunas iš tikrų pilnas kultūros, turime projektų kuriais garsėjame visame pasaulyje, kaip Kauno bienalė, Kaunas Jazz, Kaunas Photo, šokio festivalis “Aura” ir kt. Išsiskiriame savo ištikimais teatro žiūrovais. Kur pamatysi tiek daug pasipuošusių ir pasitempusių žiūrovų, jeigu ne Kauno teatruose. Mėgstame klasikinę muziką ir dieviname Jazz’ą, truputį prisibijome šiuolaikinio meno, bet per Kauno bienalės atidarymus eilėje prie durų galime stovėti ir keletą valandų. Mušame parodų lankomumo rekordus tiesiogine prasme. O apie Kauno bohemą ir architektūrą galima kalbėti valandų valandas.
Kauno menininkų bendruomenė yra labai unikali ir skirtinga. Ji vienija skirtingų sričių menininkus, kūrybinių industrijų atstovus, architektus, kurie bendrauja vieni su kitais ir vienas kitam turi labai didelę įtaką, jų bendravimas skatina kūrybiškumą.
Jau turimas miesto kultūrinis pagrindas yra puiki terpė vystyti naujas idėjas, drąsiai žengti į ateitį ir įsileisti naujas šiuolaikiškas formas į visas sritis. Turime atsinaujinti, kad žengtume koja kojon su procesais vykstančiais visame pasaulyje ir atidarytume duris bei langus visiems miesto svečiams.
Miesto potencialas yra didžiulis, tik reikia jį išlaisvinti. Kaunas – geografinis Lietuvos centras, bet jis turi tapti ir kultūriniu centru.
Fotografas R. Ščerbauskas
Šaltinis: http://kaunas2022.eu/2016/10/28/g-masteikaite-kaip-sugriauti-siena-tarp-kurejo-ir-ziurovo/
