2021 09 13
Jau ne vienerius metus vis garsiau kalbama apie siekius dar iki 2050 m. Europą paversti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu bei įgyvendinti tvarius sprendimus pramonės, energetikos ir transporto srityse. Nors prieš kelis dešimtmečius tokie siekiai atrodė gana tolimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos organizuojamame konkurse studentams „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ dalyvavę jauni žmonės įrodė, jog tvari energetika ir žaliasis kursas yra ne tolima ateitis, o jau dabar svarbios temos.
Klimatui neutralios politikos reikšmė
Pasak Energetikos ministerijos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, einant tvaresniu keliu būtinas visuomenės įsitraukimas ir naujų vartotojo įgūdžių formavimas. Šiuo metu yra sudarytos sąlygos kiekvienam vartotojui turėti elektros energijos gamybos įrenginius ir net savarankiškai pasigaminti elektros energijos ar iškastiniu kuru varomą automobilį pakeisti elektromobiliu, renovuoti savo namą ar daugiabutį bei prisidėti prie kitų energijos vartojimo taupymo tikslų.
„Energetika – šalies ekonomikos ir pažangos rodiklis, o Žaliojo kurso kontekste kuriame klimatui neutralią politiką, įgalinančią transformuoti visas gyvenimo sritis. Tačiau pats energetikos sektorius yra daugiausia šiltnamio efektą išskiriančių dujų išmetantis sektorius, todėl siekiant pakeisti šią situaciją, visų pirma reikia pertvarkyti tam įtakos turinčius sektorius – pramonės, pastatų bei transporto“, – sakė viceministrė.
Kalbėdama apie Energetikos ministerijos organizuotą konkursą ir itin didelį jaunų profesionalų, kurie studijuoja ar neseniai baigė su energetika susijusias studijas, susidomėjimą, D. Garbaliauskaitė sakė, kad ateities kartoms bus aktualu užtikrinti klimatui neutralią politiką. Tiek dabar, tiek ir ateityje daug dėmesio reikės skirti energetikos sistemos transformacijai, prisitaikant prie tvarių energijos išteklių vartojimo bei visuomenės poreikio dalyvauti energetikos veikloje.
Ateities miestų vizija
„Vilnius Tech“ architektūros magistro studijas baigusi Austėja Jurčiukonytė konkurso organizatorių dėmesį patraukė savo baigiamuoju studijų darbu „Paprastųjų erdvių konversija: Sociotopas Alytuje“. Pašnekovė pasakojo, kad ekologijos tema ją domino visuomet, todėl dar studijuodama ji gilinosi, kaip architektūra gali daryti kuo mažesnę žalą mus supančiai aplinkai.
Anot jos, kuriant aplinkai draugiškesnę architektūrą svarbu galvoti ne tik apie naujos architektūros kūrimą, tačiau ir galimą prarastųjų erdvių pervartojimą ir biologinės įvairovės kūrimą miestuose. Ateities miestų vizija – tai funkcinis mišrumas, paslaugų koncentracija, trumpųjų ryšių miestai, priklausomybės nuo lengvojo automobilio mažinimas bei žaliosios idėjos.
„Lietuvos miestai yra raginami siekti „žaliosios sostinės“ vardo, diegti ekologiškas technologijas ir gerinti aplinką. Susidomėjimas ekologija Lietuvoje auga pirmiausiai tarp miestiečių. Žmonės ieško ekologiškų maisto produktų ir diegia alternatyvias šildymo sistemas privačiuose namuose“, – pozityvius pokyčius pastebėjo viena iš konkurso laureatų.
Jos teigimu, jau dabar Lietuvoje turime puikias galimybes naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo, vandens energiją, surinkti lietaus vandenį, apželdinti stogus ar filtruoti nuotekas. Vidutinio dydžio Lietuvos miestuose galima sukurti kompaktiško miesto planą suplanuojant vientisą dviračių ir pėsčiųjų takų sistemą, taip mažinant gyventojų poreikį naudotis automobiliu.
Nuo miestų erdvių iki gamtai draugiškesnio orlaivio
Rašydama savo darbą Austėja pasakojo norėjusi sukurti alternatyvią struktūrą. Projekto tikslas buvo sukurti mišrios funkcijos architektūrinį objektą – sociotopą, kuris padėtų simboliškai sugrąžinti erdvę žmonėms.
„Rengiant projektą atradau daug naujos informacijos, sėkmingų programų, principų, kas padeda miestams keistis ir keliauti teisingu erdvių formavimo keliu, kuris remiasi ekologiško aspektais: mažinti automobilių stovėjimo vietas gatvėse, tuomet gatvės tampa visuomeniškesnės ir labiau apgyvendintos; įdomu stebėti miestų virsmus į pėsčiųjų ir dviratininkų miestus. Juk miestų žavesys ir glūdi gyvybingose gatvėse ir šurmulingose viešosiose erdvėse“, – samprotavo jauna specialistė ir pridūrė, jog kartu su kintančiu pasauliu ir tvaresniais jo tikslais koja kojon turėtų žengti visos sritys.
Jai pritarė ir KTU aviacijos inžineriją baigusi bei Energetikos ministerijos konkurso laureate tapusi Gretė Kazakevičiūtė, kuri pripažįsta, kad klimato kaitos sukeliami padariniai gąsdina jau dabar, todėl svarbu stabdyti globalinį atšilimą. Taigi, šiam konkursui Greta sukūrė metodiką, kuri pededa senos kartos orlaivį paversti tvaresniu.
„Ruošiant baigiamąjį projektą šia tema, nemažai metodikos teko sugalvoti pačiai, remiantis įvairiais straipsniais ir knygomis, ar su dėstytojo pagalba. Tad teko perskaityti daug įvairios literatūros, įsisavinti, lyginti ir apdirbti daug informacijos, o galutinis projektas atrodo kaip sulipdytas įvairių sričių junginys.
Sutinku, kad norint turėti švarią ir tvarią aplinką, atsinaujinančioji energetika yra nuo to neatsiejama ir, išties, norisi tikėti, kad jau artimoje ateityje bus galima pamatyti staigų šios srities augimą. Tačiau daugelyje krypčių ši tema dar yra mažai paliesta ir lėtai plėtojama. Studentams palinkėčiau neabejoti savo pastangų svarba ieškant sprendimų, nes tai yra vienintelis kelias į tobulėjimą“, – pasakojo ji.
Viso konkurso metu 500 eurų vertės pinigine premija buvo įvertinti trys darbai, o nugalėtojai pagerbti apdovanojimų ceremonijos metu. Tiek organizatoriai, tiek ir konkurso dalyviai pripažįsta, jog tvarios energetikos ir klimato kaitos temos turėtų būti tiriamos ir aptariamos vis dažniau, nes klimato kaitos pokyčiai jau dabar yra matomi ir jaučiami kiekvienam.
