Grįžęs ekonomikos augimas yra postūmis Riši Sunakui, kuris ruošiasi skelbti visuotinius rinkimus vėliau šiais metais. Taip teigia britų leidinys The Telegraph.
Didžiosios Britanijos ekonomika „žengia pirmyn”, pareiškė pareigūnai po to, kai praėjusių metų recesija baigėsi netikėtai dideliu augimu pirmaisiais 2024 m. mėnesiais.
Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP šoktelėjo 0,6 procentinio punkto – tai sparčiausias augimas per daugiau nei dvejus metus.
Tai reiškia, kad techninė recesija baigėsi, ir esą teikia vilčių, kad plėtra bus ilgalaikė.
Džeremis Hantas (Jeremy Hunt) pasveikino augimo duomenis kaip „įrodymą, kad ekonomika pirmą kartą po pandemijos grįžta į normalią būseną”.
Kancleris sakė: „Šiais metais mes augame ir turime geriausias perspektyvas tarp Europos G7 šalių ateinantiems šešeriems metams: darbo užmokestis auga sparčiau nei infliacija, energijos kainos mažėja, o į banko sąskaitas patenka 900 svarų sterlingų vertės mokesčių sumažinimas vidutiniam darbuotojui.”
Nacionalinio statistikos biuro (ONS) vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris sakė: „Galima sakyti, kad ekonomika sparčiai auga.” Jis teigė, kad pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, jog vėl grįžtama prie tradicinių augimo tendencijų. Jei ekonomika ir toliau plėtosis tokiu tempu, ji augs 2,5 proc. per metus, t. y. tokiu tempu, koks retai pasitaiko po finansų krizės.
„Matome, kad po poros neramių metų augimas pradeda grįžti į normalesnį lygį”, – sakė M. Fitzneris.
Esama požymių, kad antrąjį ketvirtį ekonomika gali augti panašiu tempu, nes ONS ir privataus sektoriaus apklausos rodo, kad Britanijos įmonės nuolat stiprėja.
Pirmąjį ketvirtį ekonomikos augimas taip pat buvo plačiai paplitęs visoje ekonomikoje, todėl tikimasi, kad jis gali tęstis ir toliau. Augo beveik visos paslaugų sektoriaus, kuris dominuoja ekonomikoje, dalys. Prie augimo prisidėjo ir prekyba.
Mažmeninės prekybos pardavimai padidėjo, nes su vartotojais susijusios paslaugos išaugo 0,6 procentinio punkto, atsigavusios po 2023 m. pabaigoje patirto nuosmukio, o gamybos sektorius taip pat suaktyvėjo po nuosmukio. Tačiau statybos sektorius vis dar susiduria su sunkumais dėl didelių skolinimosi išlaidų.
Drąsinančiai ateities veiklai nuteikia tai, kad verslo investicijos taip pat padidėjo 0,9 proc.
Nacionalinio ekonominių ir socialinių tyrimų instituto prognozės rodo, kad šį ketvirtį BVP padidės dar 0,6 procentinio punkto.
Grįžtantis augimas yra paskatinimas vyriausybei, nes ministras pirmininkas ruošiasi skelbti visuotinius rinkimus, kurie įvyks vėliau šiais metais.
Ministras pirmininkas Rišis Sunakas (Rishi Sunak) pasidžiaugė, kad namų ūkiai jaučiasi geriau, penktadienį lankydamasis Oksfordšyre:”Po neabejotinai sunkių kelerių metų, kuriuos šalis išgyveno, dabar padėtis iš tiesų pradeda gerėti. <..> Į ekonomiką ir šalį grįžta pasitikėjimas, ir aš tikiuosi, kad jūs taip pat pradedate tai jausti.”
Šiuo metu britų ekonomika yra 1,7 proc. didesnė nei prieš pandemiją, o tai yra prastas augimo tempas per ketverius metus, ypač palyginti su JAV, kurios ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 8,7 proc.
Tačiau banko „Berenberg Bank” ekonomistas Holgeris Šmiedingas (Holger Schmieding) teigė, kad Didžioji Britanija „pagaliau šiek tiek pasivijo pasaulį”.
Jis sakė: „Nuo pandemijos pradžios JK ekonomika atsiliko nuo JAV ir euro zonos. Nuosmukis 2020 m. buvo gilesnis, o vėlesnis atsigavimas 2022 m. sumenko dar labiau nei euro zonoje dėl energijos ir maisto kainų šuolio.”
Dabar Didžioji Britanija „galbūt pradėjo kompensuoti dalį prarastų pozicijų”, – sakė jis. „Tikimės, kad Jungtinės Karalystės augimas šiek tiek viršys euro zonos augimą, ypač artimiausiais metais”.
Tačiau netikėtai stiprus ekonomikos augimas gali atidėti Anglijos banko palūkanų normų mažinimą. Praėjusią savaitę pareigūnai, vadovaujami Andrew Bailey, nurodė, kad dabar, kai infliacija vėl kontroliuojama, jie linkę sumažinti skolinimosi išlaidas nuo dabartinio 5,25 procentinio punkto lygio.
Tačiau stipresnis, nei tikėtasi, ekonomikos augimas gali paskatinti būti atsargiems, nes nerimaujama, kad augs infliacija.
Investicinio banko Nomura ekonomistas Džordžas Moranas (George Moran) sakė, kad pirmojo ketvirčio augimas buvo gerokai spartesnis nei Anglijos bankas tikėjosi 0,4 procentinio punkto. Jis teigė, kad infliacinis spaudimas gali būti labiau padidėjęs, o ekonomika gali būti tolerantiškesnė palūkanų normų didinimui. „Bankas, norėdamas pažaboti infliaciją, turės ilgiau, nei rinkos mano, išlaikyti ribojamąją politiką. Tikimės, kad pirmojo palūkanų normos sumažinimo sulauksime tik rugpjūčio mėn., ” -sakė ekspertas.
Anglijos banko vyriausiasis ekonomistas Huw Pillas įspėjo, kad rizikuojama „susivilioti” duomenimis, rodančiais infliacijos lėtėjimą. Jis sakė, kad palūkanų normas nustatantis Pinigų politikos komitetas turi užtikrinti, kad „infliacija būtų ilgalaikė ir tvari”.
Andrew Goodwin iš Oxford Economics svarstė: „Ar pirmą kartą palūkanų normos bus sumažintos birželį, ar rugpjūtį, yra labai subalansuota. „Svarbiausi bus balandžio mėn. darbo užmokesčio ir infliacijos duomenys. Darbo užmokesčio duomenys parodys beveik 10 proc. padidėjusio nacionalinio pragyvenimo minimumo poveikį, o infliacijos duomenys parodys, kokį poveikį pagrindinei infliacijai turės metinis su indeksu susietų sutarčių ir reguliuojamų kainų (pvz., traukinių bilietų ir telefono ryšio sutarčių) padidėjimas,” – mano jis.
Palūkanų normų keitimo laikas yra politiškai jautrus, atsižvelgiant į jų poveikį hipotekos išlaidoms. Kiekvieną mėnesį maždaug 100 000 būsto savininkų baigiasi pigių hipotekos paskolų sutarčių galiojimo laikas, todėl jie priversti refinansuoti būstą už didesnę skolinimosi kainą.
R. Sunakas kanalui BBC sakė, kad „prireiks laiko”, kol žmonės „iš tikrųjų pasijus geriau”, ir kad „reikia dar daug nuveikti”.
Pagal The Telegraph parengė Inga Gaubaitė
