Prasidėjęs NATO Vilniaus viršūnių susitikimas paskatino prisiminti, kad prieš 20 metų Vilniaus universitete skaičiau NATO veiklos teisinių pagrindų (NATO and Its Legal Framework) kurso paskaitas. Tada jos net buvo įtrauktos į Lietuvos ataskaitas kaip viena iš narystės NATO veiksmų plano įgyvendinimo priemonių.
Komentare apie tai, kodėl, kaip ir kada Ukraina taps NATO nare, pristatomi pagrindiniai teisiniai Ukrainos stojimo į NATO aspektai, aiškinami pagal aktualias Šiaurės Atlanto Sutarties nuostatas.
Rašiau apie tai 15min.lt (https://www.15min.lt/m/id/aktualu/komentarai/dainius-zalimas-kodel-kaip-ir-kada-ukraina-taps-nato- nare-500-2081352?fbclid=IwAR0WiQAXgOsRZIXT6KMtMmZqgx30uJWsNfpcxUx_iYRVSD8qRTKf2btTtKQ).
Iš teisinės perspektyvos nėra kito racionalaus ir suderinamo su NATO kolektyvinės gynybos sistema kelio užtikrinti Šiaurės Atlanto regiono (savaime suprantama, ir Lietuvos) saugumą kaip priimti Ukrainą į NATO. Tai yra atsakymas, “kodėl” Ukraina neišvengiamai taps NATO nare.
Į klausimą “kaip” galima atsakyti paprastai: Šiaurės Atlanto Tarybai viršūnių lygiu pakvietus, sudarius atitinkamą NATO narių protokolą dėl Ukrainos prisijungimo, šį protokolą ratifikavus visoms NATO narėms. Narystės veiksmų planas Ukrainai nėra būtinas, ji ir taip atitinka narystės kriterijus: yra Europos valstybė, remia Šiaurės Atlanto Sutarties principus ir, galiausiai, kovodama už visą demokratinį Vakarų pasaulį neabejotinai gina Šiaurės Atlanto regiono saugumą. Pabrėžčiau, kad pagal Šiaurės Atlanto Sutartį nėra jokių kliūčių priimti į NATO kariaujančios gynybinį karą valstybės.
Į klausimą “kada” galima atsakyti taip: kai NATO lyderiai subręs peržengti pačių sugalvotą “Trečiojo pasaulinio karo” liniją. Jokie tarpiniai variantai čia nėra tinkami: sprendimas Ukrainai ar tam tikros jos teritorijos atžvilgiu kurį laiką netaikyti Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnio kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ne tik reikalautų kontraversiškų specialiai Ukrainai skirtų Šiaurės Atlanto Sutarties pataisų, bet ir rimtai diskredituotų Aljanso veiksmingumą bei patikimumą.
Na, bet kuriuo atveju tikrai ne Lietuvai priklauso lemiamas žodis šiuo klausimu. Greitai matysime Ukrainos narystės algoritmo paieškos rezultatus.
Teisės požiūriu Rusijos atžvilgiu NATO neturėtų laikyti savęs susaistyta jokiais teisiniais įsipareigojimais pagal Rusijos nužudytą 1997 m. jos santykių su NATO pagrindų aktą. Bet kuriuo atveju tiek NATO sąjungininkių pastiprinimo pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, tiek net Ukrainos priėmimas į NATO ir sąjungininkių pajėgų dislokavimas ten nepažeistų net šio mirusio pakto raidės.
Dainius Žalimas, VDU Teisės fakulteto dekanas