„Remdamos Ukrainą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys padarė gerokai daugiau nei iš jų būtų galima tikėtis. Tai siunčia labai svarbų signalą JAV ir kitiems sąjungininkams. Lietuva ir jos kaimynės užtikrintai žygiuoja išvien su NATO siekiant euroatlantinės erdvės saugumo, o tai yra labai svarbu mums visiems“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius, šią savaitę besilankantis Vilniuje.
M. Esperis kovo 23 d. Vilniuje atidarė 2023 metų Baltijos karinę konferenciją, skaitė paskaitą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams, susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais šalies vadovais. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė M. Esperiui valstybinį apdovanojimą už asmeninį indėlį į mūsų regiono saugumo užtikrinimą einant JAV gynybos sekretoriaus pareigas 2019-2020 metais.
Buvęs Pentagono vadas teigia, kad pasikeitus saugumo situacijai Baltijos šalys privalo turėti sustiprintą JAV paramą, o joms pačioms būtina toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
„Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau yra parodžiusios mums savo drąsą ir pasiryžimą ginti savo suverenumą, o tai mums yra pats svarbiausias dalykas, dėl kurio visuomet būsime išvien su jumis. Dabar labai svarbu patiems toliau investuoti į savo gynybos pajėgumų vystymą. Tam, kad būtų galima toliau atgrasyti Rusiją“, – tikina M. Esperis.
Pasak jo, Rusijos pradėta didelio masto karinė invazija į Ukrainą parodė, kad dėl savo šalies suverenumo tvirtai apsisprendę yra ir ukrainiečiai, todėl Vakarų demokratijos kovos išvien su jais iki pat pergalės.
„Per šį karą sužinojome daug. Sužinojome, kad maži mūsų partneriai, turėdami daug pasiryžimo, drąsos ir gerų įgūdžių, gali kovoti prieš didesnį priešą. Ukrainiečių pasiryžimas ginti savo šalies suverenumą palieka didelį įspūdį. Šis pasiryžimas leidžia Ukrainai talžyti vieną didžiausių pasaulio kariuomenių ir sulaikyti jos agresiją. Mano nuomone, Ukrainos pergalė kare yra tik laiko klausimas“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius.
M. Esperis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėdamas karą prieš Ukrainą sugebėjo suvienyti NATO taip, kaip niekas nėra sugebėjęs to padaryti per kelis pastaruosius dešimtmečius: jis ne tik sutelkė Aljansą, bet ir paskatino prisijungti prie jo Suomiją ir Švediją, priartino prie NATO Ukrainą.
„Kita vertus, Putinas priminė, kad Rusija tikrai yra pavojinga. Rusija nėra tokia gera, kokia daug žmonių ją laikė. Negalime ja pasitikėti, todėl turime atnaujinti NATO atgrasymo laikyseną, ypač Rytų flange. Turime daryti viską, kad čia turėtume pakankamus gynybos pajėgumus“, – teigia daktaro laipsnį turintis saugumo ekspertas.
M. Esperis džiaugiasi tuo, kad JAV neseniai patvirtino ilgalaikį savo karinių pajėgų dislokavimo planą Baltijos šalyse, o tai Lietuvai užtikrino nuolatinį JAV karinį buvimą šalyje. 1986-2007 metais JAV kariuomenėje tarnavęs ir pulkininko leitenanto laipsnį turėjęs karininkas vienu metu pats buvo dislokuotas Europoje, todėl jis gerai supranta JAV lyderystės regione svarbą.
„JAV lyderystė yra labai svarbi. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad turėtume JAV lyderystę, o tai reiškia ir karinį buvimą. Visada jaučiau, kad JAV pajėgos turi būti dislokuojamos Rytuose iškart po Šaltojo karo, tuo pačiu metu, kai į Rytus link Rusijos plėtėsi Aljansas, nes būtent NATO rytinio pakraščio valstybės yra labiausiai pažeidžiamos dėl Rusijos agresijos.
Aljansas veikia tik tuomet, kai kasdien veiki petys į petį. Labai svarbu, kad JAV tai supranta ir rytiniame NATO pakraštyje demonstruoja užtikrintą lyderystę, kuri yra matoma. Be to, šiame regione turite ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei kitų šalių karinį buvimą, o tai taip pat padeda atgrasyti nuo bet kokio blogo Rusijos elgesio“, – dėsto M. Esperis.
Buvęs JAV gynybos sekretorius gali patvirtinti, kad amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų įsipareigojimas Baltijos šalių saugumui ir gynybai yra nepajudinamas, o dabar vis labiau turėtų augti ir JAV parama Ukrainai.
„NATO įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui yra geležinio tvirtumo. Niekas negali to pakeisti. Esame visada pasiruošę vykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat suprantame, kad dabar vyksta ne tik Rusijos karas su Ukraina, bet ir karas tarp demokratijos ir autokratijos. Jei nesustabdysime jo dabar, jis išsiplės, todėl privalome kovoti prieš Rusiją. Privalome išvaryti Rusiją iš Ukrainos siekiant apginti pasaulio demokratijas. Tai yra pats svarbiausias dalykas 21-ajame amžiuje.“
Kalbino Martynas Bendikas, filmavo vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis, fotografavo vyr. srž. Arnas Čemerka.
