Andriui Tapinui nepavyko įrodyti, kad P. Gražulio teiginiais buvo pažeisti jo garbė ir orumas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ką tik atmetė Laisvės TV“ savininko A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.
Teismo motyvas – A. Tapino ieškinys nepagrįstas, todėl A. Tapinas turės dar ir atlyginti P. Gražulio gynybos išlaidas – 2420 eurų.
A. Tapinas ieškinyje skundėsi, kad nors P. Gražulis teigia pajuokavęs, bet po Seimo nario pareiškimo jam nuolat teko teisintis verslo partneriams ir pažįstamiems, o dalis užsakovų net atsakė jo paslaugų.
A. Tapino manymu, P. Gražulis, kelias dienas iš eilės kartodamas neva melagingus teiginius, taip keršijo jam ir „Laisvės TV“. Apie tai rašė net užsienio žiniasklaida, A. Tapinui dėl to priekaištavo buvusi jo žmona.
A. Tapinas kartu su advokatu teigė, kad prašo 10 000 EUR žalos atlyginimo dėl to, kad P. Gražulis esą sąmoningai skleidė melagingą žinią.
Tuo tarpu Seimo narys teisme gynėsi, kad „pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų“.
P. Gražulis teigė, kad jis suklydo sąžiningai, nes kai jį pradėjo klausinėti žurnalistai, jis nežinojo, apie ką kalbama. Nes kai paskubomis peržiūrinėjo Kultūros komiteto posėdžio įrašą, tai jame nepamatė jokio pusnuogio vyriškio, todėl pagalvojo, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl norėjo jį Tapiną pašaržuoti. „Jis žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal“ – sakė P. Gražulis.
Teismas konstatavo, kad: „nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą, todėl taip pat nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti Ieškovui neturtinę žalą … Visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris į vienas kitą leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie Atsakovo pasisakymą, jog už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pastarasis vyras buvo Ieškovas. Tuo pačiu labiau tikėtina, kad Atsakovas dėl esamų nesutarimų su Ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teisme nurodė, jog šmaikštavo). Ar tai tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog Atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl ginčo informacijos paskleidimo Ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinius nuostolius ar turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą… Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Ieškovas pakankamai neįrodė, jog Atsakovo nurodyta informacija pažemino Ieškovo garbę ir orumą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, o ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas“.
