Akis į akį su nepritekliais susiduriantiems žmonėms reikia daugiau rūpesčio ir pagalbos. Apie tai priminė lapkričio 19-ąją pirmąkart minėta Pasaulinė vargstančiųjų diena. Tokia popiežiaus Pranciškaus iniciatyva sulaukė atgarsių ir Kaune.
„Turime suprasti, kad ta viena diena metuose yra tik priminimas, savotiškas paakinimas mums visiems, kad rūpestis vargstančiais žmonėmis turi tęstis nuolat. Šiųmetė tema „Mylėkime ne žodžiu, bet darbu“ labai tiksliai atspindi Kauno miesto siekį kalbėjimą pakeisti realiu veikimu. Apžvelgiant per šiuos metus nuveiktus darbus, regis, padaryta išties nemažai, tačiau tai dar ne viskas ir ateityje turėsime nuveikti kur kas daugiau. Ypatingo indėlio miestas tikisi iš nevyriausybinių organizacijų, kurios su kiekviena diena demonstruoja vis didesnį potencialą“, – sakė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Ilgainiui parama vargingai gyvenantiems žmonėms Kaune taps dar įvairiapusiškesnė, o jos mastai didės, tačiau dar svarbiau, anot vicemerės, kelti pragyvenimo lygį mieste taip mažinant skurstančiųjų gretas. Šiais metais Kaune įgyvendinta visa eilė su tuo susijusių skirtingų programų. Sunkiai besiverčiantiems kauniečiams teikta parama tiek maisto produktais, tiek ir kitais būtiniausiais daiktais, taip pat – ir socialinėmis paslaugomis bei piniginėmis išmokomis.
Vien vadinamojoje Sriubos valgykloje nemokamas maitinimas kasdien teikiamas daugiau kaip 200 savo namuose maitintis neišgalinčių žmonių. Vien per šiuos metus numatyta išdalinti beveik 90 tūkst. karšto maisto porcijų, kurios turėtų pasiekti apie 500 nepasiturinčiųjų, o visus metus truksiančią programą vainikuos tradiciškai rengiama Kūčių vakarienė.
Kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ šiemet maisto paketai pasiekė beveik 6 tūkst. kauniečių. Taip pat dukart per metus jiems dalinti higieninių priemonių rinkiniai. Greta šių paramos formų numatyta imtis ir papildančių priemonių – organizuoti edukacines veiklas, teikti įvairias konsultacijas, ugdyti socialinius ir darbinius įgūdžius įtraukiant žmones į savanoriškas veiklas. Sustiprintos socialinių darbuotojų pajėgos rūpinasi tiek skurdžiau gyvenančiais pavieniais kauniečiais, tiek ir daugiavaikėmis šeimomis, garbaus amžiaus, vienišais žmonėmis ar neįgaliaisiais.
Beveik pusantro šimto pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų kasdien randa nakvynę Socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose. Kauno kartų namų Pagalbos šeimai padalinyje pagalba teikiama į krizines situacijas patekusioms motinoms ir jų vaikams. Be to, Kauno miesto savivaldybė aktyviai palaiko ir remia vaikų dienos centrų veiklą. Čia vaikai gali gauti maitinimą, organizuojamas jų užimtumas, pamokų ruošimas, turiningas laisvalaikis saugioje aplinkoje. Tuo pat metu socialiniai darbuotojai teikia paslaugas jų šeimoms.
Nepasiturintiems Kauno miesto gyventojams skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Ją šiemet gavo 10,5 tūkst. kauniečių. Dar apie 1,5 tūkst. žmonių sulaukė vienkartinės piniginės paramos. Pastaroji numatyta socialinei atskirčiai mažinti ir padėti nepasiturintiems žmonėms tenkinti būtiniausius poreikius žmonėms, gaunantiems nepakankamas pajamas ir dėl objektyvių priežasčių negalintiems savimi pasirūpinti.
„Greta minėtų veiklų jau dvejus metus iš eilės Kaune įgyvendinama dešimtys projektų per programą „Iniciatyvos Kaunui“. Čia dalyvauja Kauno arkivyskupijos Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnyba, samariečiai, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kauno viltis“ ir daug kitų nevyriausybinių organizacijų. Čia labai svarbus miesto partneris – Bažnyčia bei religinės bendruomenės. Visa tai parodo, kad paramos bei pagalbos formų Kaune yra išties daug ir įvairių. Miestas investuoja ne vien į infrastruktūros gerinimą tvarkant gatves ar gražinant aplinką, bet lygiai taip pat rūpinasi ir socialinių problemų sprendimu bei poreikių tenkinimu nepriteklių išgyvenantiems žmonėms“, – pastebėjo R. Šnapštienė.
Socialinė sritis Kauno mieste išliks prioritetu ir kitąmet. Vicemerė pastebi, kad vis dažniau prie socialinių iniciatyvų jungiasi ne tik nevyriausybinės organizacijos ar verslas, bet ir pavieniai kauniečiai. R. Šnapštienė įsitikinusi, kad didėjantis visuomenės sąmoningumas bei socialinės atsakomybės jausmas yra svarbiausi akcentai siekiant pozityvių pokyčių.
