Putinas taip pat pridūrė, kad „visiems nusikaltėliams“, prisidėjusiems prie smūgių Starobilskui ir Henicheskui, bausmė bus neišvengiama (beje, Henicheską jis vėl netaisyklingai ištarė).
Rusijos generalinis prokuroras Aleksandras Gutsanas paskelbė, kad byloje dėl smūgio Starobilskui įtariami:
• Dronų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis;
• GUR MO vadovas Olegas Ivaščenka;
• 414-osios atskirosios brigados „Madyaro paukščiai“ vadas Andrejus Klimenka.
Tai yra atvira ir tiesioginė grėsmė konkretiems Ukrainos karininkams ir žvalgybos vadovams.
KĄ GALIMA PASAKYTI ŠIUO KLAUSIMU?
Tokios grasinimo retorikos Ukrainai nieko naujo nepasako. Rusija jau ne kartą bandė fiziškai sunaikinti Ukrainos karo ir politinius lyderius:
• 2024 m. jie bandė nužudyti Gynybos ministerijos patarėją, ryšių specialistą Sergejų „Flešą“ Beskrestnovą – į jo namus buvo paleisti keturi reaktyviniai dronai. Laimei, jis išgyveno.
• Buvo pasikėsinta į Rusijos savanorių korpuso (RDK) vadą Denistą Kapustiną (Putinas jam asmeniškai grasino dar 2024-ųjų pradžioje). Kapustinas išgyveno tik dėka sėkmingos GUR MO operacijos.
• Buvo bandyta nunuodyti tuometinį GUR vadą, o dabar – Prezidento kanceliarijos vadovą Kyrylą Budanovą. Sunkiais metalais buvo apnuodyta jo žmona – ji taip pat išgyveno.
Ukrainos aukšti pareigūnai ir elitinių padalinių vadai nuolat gyvena tokioje aplinkoje. Grėsmė jiems egzistuoja ne nuo vakar ir ne nuo Putino viešo pareiškimo. Todėl šie grasinimai pirmiausia skirti psichologiniam spaudimui stiprinti – ypač dabar, kai Rusija masiškai atakuoja Ukrainą „Shahed“ tipo dronais (šiuo metu ore jau apie 36 vienetai). Kaip įprasta, taikiniais vėl taps civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai, prekybos vietos ir kultūros objektai.
Rusija grasinimais pradėjo dar praėjusį pirmadienį, tačiau masinis raketinis smūgis nuolat atidėliojamas. Priežastis ne gailestis ir ne „teisingumo“ paieškos, o elementarus raketų trūkumas (apie tai neseniai viešai kalbėjo ir pats „Flešas“).
—
P.S. Deja, Rusijos specialiosios tarnybos medžioja ne tik aktyvius Ukrainos karininkus ir žvalgybininkus. Jos sistemingai persekioja ir buvusius bei esamus Ukrainos kariuomenės veteranus – taip pat ir už Ukrainos ribų, įskaitant Lietuvą.
Mes, veteranai, grįžome iš karo fiziškai, tačiau psichologiškai ir saugumo prasme – dažnai ne iki galo. Vienas nušaunamas, kitas „pateko po traukiniu“, trečias „iškrito iš balkono“, ketvirtas žuvo avarijoje, penktas apsinuodijo. Šie „atsitiktinumai“ pernelyg sistemingi, kad būtų atsitiktiniai.
Tačiau faktas, kad mes vis dar gyvi ir aktyvūs Lietuvoje, rodo, jog Rusijos priemonės, agentūra ir propagandos mašina čia veikia gana ribotai. Jei jų metodai nepasiteisina net Lietuvoje, kur saugumo institucijos dirba gerokai silpniau nei Ukrainoje, tai Ukrainoje – juo labiau. Ten GUR ir SBU veikia žymiai profesionaliau, efektyviau ir ryžtingiau.
Todėl Putino ir jo aplinkos grasinimai yra ne galios demonstravimas, o silpnumo ir neįgalumo pripažinimas. Jie gali grasinti. Tačiau jie negali daugiau, nei leidžia jų realios galimybės.
Mes esame atsargūs. Saugojame save ir savo artimuosius. Tačiau nereikia perdėtos panikos. Rusija veikia pagal seną šabloną – kuo garsiau grasina, tuo daugiau vidinių problemų bando paslėpti.
