Seimas priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta aiškiau apibrėžti LRT misiją, sustiprinti valdymo modelį įsteigiant Valdybą, didinti Tarybos narių skaičių ir kt. Už naujas nuostatas balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 1.
Įstatyme sutarta aiškiau reglamentuoti LRT misijos apibrėžimą. Pagal priimtus pakeitimus, LRT misija bus užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.
LRT naudojamuose radijo dažniuose (kanaluose) ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebus leidžiama transliuoti, retransliuoti ar kitaip platinti kitų radijo ar televizijos programų transliuotojų programų.
LRT tarybos narių skaičius didės
Tarybos narių skaičių nuspręsta matoma padidinti iki 15 asmenų. Jų kadencijos trukmė trumpės nuo 6 iki 4 metų. Taip pat sudarytos galimybės į LRT tarybos veiklą įtraukti daugiau visuomeninių organizacijų, t. y. po vieną Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovą.
Narius, kaip ir šiuo metu, taip pat skirs Respublikos Prezidentas ir Seimas (po keturis), Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija (po vieną).
Į Tarybos narius galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys ne mažiau kaip dvi ES oficialias kalbas ir turintys 5 metų, iš jų ne mažiau kaip nei 3 metų vadybos, teisės, finansų, viešojo administravimo ar kitos su LRT veikla susijusios srities darbo patirtį. Kaip ir iki šiol, taip pat jie turės būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Nuo 2028 m. steigiama LRT valdyba
Pakeitimais taip pa nuo 2028 m. nutarta steigti kolegialų valdymo organą – Valdybą, kuri įgyvendins LRT strategiją ir atliks numatytas funkcijas LRT organizacinio, finansų ir ūkio valdymo srityse. Ji bus sudaroma 4 metams iš 5 asmenų.
Kandidatų į Valdybos narius viešą konkursą organizuos ir konkurso tvarką nustatys Taryba. Konkursui vykdyti Taryba turės sudaryti atrankos komisiją iš Tarybos narių ir nepriklausomų specialistų.
Valdybos nariais galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje Valdybos nario kuruojamoje srityje.
LRT valdybos nariai turės būti paskirti iki 2027 m. gruodžio 31 d., o jų sutartys įsigalioti 2028 m. sausio 1 d.
Pakeitimais sutarta nuo 2027 m. įsteigti naują LRT struktūrinį padalinį – Tarybos biurą. Tarybos biuras padės Tarybai atlikti nustatytas funkcijas, užtikrinti sklandų jos darbą. Tarybos biuro darbuotojų skaičius negalės viršyti 3 etatų.
Keisis LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka
Priimtomis pataisomis aiškiau reglamentuojamos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atsakomybės ir atleidimo iš pareigų sąlygos.
LRT generalinį direktorių, kaip ir iki šiol, viešo konkurso būdu penkeriems metams į pareigas skirs ir iš pareigų atleis Taryba. Tačiau ji pati galės nuspręsti, kokį balsavimo būdą taikyti – atvirą ar slaptą.
Taryba privalės viešai paskelbti balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įvykusio balsavimo dienos. LRT generalinis direktorius pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT generalinis direktorius galės būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas šiame įstatyme nustatytas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Kai klausimas dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo bus sprendžiamas uždarame posėdyje, Tarybos posėdis turės būti protokoluojamas, o generalinis direktorius turės teisę susipažinti su posėdžio protokolu.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į LRT generalinio direktoriaus pareigas paskirto asmens kadencija bus laikoma pirmąja kadencija.
Opozicijos nuomonė
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius tikina, jog pusmetį trukęs procesas baigėsi ne triumfu bei politine pergale, bet tūkstančių gyventojų nusivylimu.
„Suprantu, kad Remigijui Žemaitaičiui buvo principo reikalas atstatydinti LRT generalinę direktorę. Galbūt ir ne tik jam. Ir apie konkrečius asmenis galime turėti įvairiausių nuomonių. Tačiau istorijos finalas – ne triumfuojanti politinė pergalė, o tūkstančiai nusivylusių valstybe žmonių“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė politikas.
Dar prieš galutinį balsavimą paskelbtame įraše politikas akcentuoja, jog parlamente vykęs procesas, susijęs su visuomeninio transliuotojo valdysenos sistemos tobulinimu, labiau priminė turgų nei demokratinius sprendimus.
„Verta prisiminti, kodėl apskritai tai vyksta. Tikrai ne dėl siekio modernizuoti LRT valdyseną – jei būtų norėta eiti šiuo keliu – tai Vyriausybė būtų subūrus darbo grupę, kokius metus vykdžiusi konsultacijas ir Seimui būtų buvęs pristatytas gerai argumentuotas, informatyvus pataisų projektas. Vietoj to – buvo pateiktas silpnas keistų idėjų kratinys (…). Net ir valdantieji suprato, kad idėjos nebuvo demokratiškos. O nebuvo dėl to, kad grupelė žmonių valdžioje, žmogiškai kalbant, nusprendė išsiaiškinti santykius su LRT generaline direktore“, – teigiama politiko įraše.
„Šiandien vietoj normalaus įstatymų proceso turime turgų, kurio niekam nereikėjo (…). Finale visas šis ažiotažas – kaltinimai LRT, protestai dėl LRT, net Konstitucijos laužymas teikiant įstatymus, diskusijos Europos Parlamente – viskas praktikoje įvyko tik dėl to, kad dalis politikų nesugebėjo priimti paprasto fakto: demokratijoje net ir valdžia neturi ir negali turėti galios keisti ką panorėjus. Jeigu statysi valstybę kaip karalystę, netruks prabėgs tie keli metai, kai į sostą atsisės tavo oponentas“, – pažymi V. Sinkevičius.
