Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti, ar grąžinti anksčiau buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams.
Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas pernai Seimui pateikęs socialdemokratas Audrius Radvilavičius siekia išsaugoti galimybę gyventojams prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir paremti religines bendruomenes.
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM mokykloms, religinėms bendruomenėms. Parlamentaro A. Radvilavičiaus nuomone, tai buvo skubotas buvusio Seimo priimtas sprendimas, kuriuo ženkliai pabloginama jų finansinė padėtis.
Pasak jo, iš dalies GPM gautos lėšos buvo naudojamos mokyklų renovacijai, klasėms, sporto salėms atnaujinti, ugdymo priemonių pirkimui.
Anot įstatymo pataisas parengusių socialdemokratų, didelei daliai Lietuvos tikinčiųjų galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms skirti nedidelę dalį GPM buvo įprastas būdas jas paremti. Netekus paramos šioms bendruomenėms sudėtinga yra tinkamai išlaikyti joms priklausantį istorinį ir kultūrinį paveldą.
Siūlo leisti pretenduoti į paramą daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodininkų bendrijoms
Seimui svarstant leisti mokykloms ir religinėms bendruomenėms vėl pretenduoti į GPM dalį, parlamente atsirado ir naujų pasiūlymų. Seimo narė socialdemokratė Violeta Turauskaitė kartu su frakcijos kolegomis siūlo numatyti tokią galimybę daugiabučių namų savininkų ir sodininkų bendrijoms.
Parlamentarės teigimu, jos atlieka reikšmingą vaidmenį prižiūrint ir gerinant bendro naudojimo infrastruktūrą – rūpinasi kiemais, takais, želdynais, apšvietimu bei kitomis viešosiomis erdvėmis.
„Papildomos finansinės lėšos leistų ne tik užtikrinti kokybiškesnę šių erdvių priežiūrą, bet ir prisidėtų prie infrastruktūros plėtros, saugumo didinimo bei gyvenamosios aplinkos gerinimo. Sodininkų bendrijos savo veiklos pobūdžiu yra artimos kaimo bendruomenėms ar asociacijoms, jos stiprina bendruomeniškumą, telkia gyventojus bendrai veiklai, organizuoja susirinkimus ir įvairias iniciatyvas, kurioms taip pat reikalingas finansavimas“, – sako pasiūlymą įregistravusi socialdemokratė.
Mokykloms siūlo neskirti dalies GPM
Savo pasiūlymą įregistravęs Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas ragina skirti didesnę finansinę paramą įvairioms religinėms organizacijoms, tačiau iš pretendentų į GPM paramą siūlo išbraukti valstybines ir savivaldybių mokyklas.
„Švietimo įstaigos jau yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal įstatymuose nustatytą tvarką. (…) Siūlymu siekiama skatinti religinių bendruomenių, bendrijų ir religinių centrų iniciatyvas, kurios prisideda prie visuomenės gerovės, didinti socialinį solidarumą, suteikti galimybę gauti reikiamą finansavimą savo veiklos plėtojimui“, – sako A. Anušauskas.
Apsvarstęs visus pasiūlymus, galutinį žodį tars Seimas. Siūloma, kad Labdaros ir paramos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad pernai gruodžio 23 d. jas po svarstymo palaikė 80 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 11.
Pagal galiojantį įstatymą, iki 1,2 proc. GPM gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei iki 0, 6 proc. profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
